Festivaliai

25-asis Vilniaus festivalis neria į ketvirtąją dimensiją: pristatoma renginių programa

Birželio 6-ąją Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje prasidės 25-asis Vilniaus festivalis. Su jauduliu ir nerimu laukdami jubiliejinio festivalio, jo rengėjai ir dalyviai šiemet ruošiasi nerti į ketvirtąją dimensiją. Netikėtumų lydimame festivalyje birželio 6–22 d. ketinama pristatyti nepamirštamas muzikos programas – aštuonis susitikimus su itin ryškiais užsienio ir Lietuvos menininkais: visa festivalio programa.

„Jau pernai patyrę, ką reiškia rengti festivalį siaučiant pandemijai, šiemet esame nusiteikę visus netikėtumus priimti kaip galimybę. Dėliodami festivalio programas žinojome – neriame į kažką, kas dėl ne nuo mūsų priklausančių aplinkybių gali keistis kas sekundę. Taip ir yra. Programa per šiuos metus ne kartą kito ir gal dar kis, kas žino. Tad jubiliejinio festivalio moto – ketvirtoji dimensija – nusako visą jo atmosferą. Tikėkimės, kad svarbiausias dalykas – gyvai skambanti muzika – bus tvirta gija, jungianti neriančiuosius į naujus potyrius ir besidžiaugiančius naujais susitikimais. To linkime visiems festivalio dalyviams ir klausytojams“, – sako festivalio vadovė Rūta Prusevičienė.

Birželio 6 d. festivalį atvers baroko muzikos koncertas „Viva Vivaldi!“. Skambės Antonio Vivaldi operų fragmentai ir instrumentiniai kūriniai. Festivalio scenoje vėl svečiuosis prieš porą metų Vilniaus publiką nepaprastai sužavėję atlikėjai – koloratūrinis mecosopranas Vivica Genaux ir smuikininko Thibault Noally vadovaujamas baroko muzikos orkestras „Les Accents“ iš Prancūzijos. „Tai, ką gali Vivica Genaux, yra fenomenalu – jos koloratūrų atlikimo greitis ir precizika, gebėjimas užtikrintai šuoliuoti itin plačiame diapazone tarp stipraus ir skambaus krūtininio registro ir aukščiausių natų, nepailstanti atlikimo ištvermė bei temperamentas yra tikra retenybė. Kartais atrodo, kad ji viršija žmogaus galimybių ribas“, – „7 meno dienose“ rašė Renata Dubinskaitė.

 

Birželio 9 d. koncerte „Ex Tenebris Lux“ publika kartu su Karolio Variakojo diriguojamu Lietuvos kameriniu orkestru (LKO) ir solistais Petru Geniušu (fortepijonas) bei Pavelu Giunteriu (mušamieji) galės nerti į kompozitorės Žibuoklės Martinaitytės muzikos erdves. „Garsuose ieškau paslėptos prasmės, glūdinčios kiekviename šios visatos atome. Kiekvienu kūriniu noriu užduoti egzistenciškai svarbų klausimą ir atsakyti į jį. Kūrinys – tarsi būsena, kuri keičia, transformuoja ir patį autorių, ir klausytojus“, – sako kompozitorė. Autoriniame jos koncerte skambės ir ankstesnės kompozicijos, ir Vilniaus festivalio 2021 užsakymu parašytas kūrinys „Ex Tenebris Lux“. Jį pati kompozitorė pristato taip: „Lotyniškas kūrinio pavadinimas byloja „Iš tamsos šviesa“, jis tarsi simboliškai nurodo viltingas gaires dabartinės pandemijos ir iš jos kylančios nežinios akivaizdoje. Kaip svarbu turėti tą vidinio kompaso rodomą šviesos blyksnį, laikytis jo ir nepaleisti net tamsiausiomis akimirkomis. Norėjosi, kad ši muzika taptų vedliu per užsitęsusios tamsos zoną ir galiausiai atvestų mus į šviesą, leistų ją patirti bent garsiniu pavidalu.“

Birželio 11 d. festivalyje numatyta kamerinės muzikos programa „Dramatiškasis XX a. palikimas“. Dmitrijaus Šostakovičiaus ir Mieczysławo Weinbergo fortepijoninius kvintetus atliks į festivalio sceną po trejų metų sykiu grįžtantys pianistė Mūza Rubackytė ir styginių kvartetas „Mettis“. Į festivalio sceną šis ansamblis sugrįžta su istoriškai svarbia programa. Ne tuščiomis – išleidę naują kompaktinę plokštelę „Shostakovich–Weinberg. Dramatic Russian Legacy“ (kompanija „Ligia Digital“). „Tarptautinės prancūzų įrašų kompanijos „Ligia“, su kuria aš jau dirbau ir anksčiau, projektas atsirado mano iniciatyva. Kompanija pritarė mūsų sumanymui įrašyti M. Weinbergo ir D. Šostakovičiaus fortepijoninius kvintetus. Šie du ypač svarbūs ir produktyvūs kompozitoriai gyveno tuo pačiu metu, tačiau gerai žinomas buvo tik antrasis. Nežinomas nei Sovietų Sąjungoje, nei pasaulyje Weinbergas tarsi slėpėsi Šostakovičiaus šešėlyje – tyliai rašė savo gilius, retai atliekamus kūrinius. Ši kompaktinė plokštelė man labai brangi, nes jai ruošiantis Anapilin išėjo mano mylima Mama“, – pasakojo M. Rubackytė. Ir M. Weinbergo, ir D. Šostakovičiaus tuometė kūryba buvo paveikta stalininių represijų, žydų genocido siaubo, perteikė skausmą ir pasipriešinimą, liūdną nostalgiją ir egzotiką. Tai vieni svarbiausių ir dramatiškiausių XX a. fortepijoninių kvintetų muzikos istorijoje.

Birželio 13 d. koncerte „Pabaiga yra pradžia“ Filharmonijos Didžiojoje salėje NIKO (Naujų idėjų kamerinis ansamblis), vargonininkė Renata Marcinkutė-Lesieur ir Gediminas Gelgotas (vargonai, dirigentas) atliks mūsų amžininkų Arvo Pärto (Estija), Pēterio Vasko (Latvija), Maxo Richterio, Karsteno Gundermanno (Vokietija) ir visos programos sumanytojo Gedimino Gelgoto (Lietuva) kompozicijas. Kritikai atkreipia dėmesį į unikalią ir labai patrauklią Gelgoto muzikinę kalbą, paremtą minimalizmo estetika, moderniomis, daugiastilistinėmis įtakomis, jungiančiomis asketiškos melodijos grožį užkrečiančiu ritminiu pradu. Vilniaus festivalyje turėtų nuskambėti jo kompozicijos „Mountains. Waters. (Freedom)“, „Sacred Unreligious Soul“, „Unknown 21, Free“ ir „An End Is a Beginning“. Pastaroji yra viena ankstyviausių autoriaus kompozicijų, simboliškai pasitarnavusių ir šio koncerto pavadinimui.

 

Birželio 17 d. Nacionalinės filharmonijos scenoje laukiama sugrįžtant pasaulyje plačiai žinomo orkestro „Kremerata Baltica“. 1997 m. smuikininko Gidono Kremerio įkurtas, bene ryškiausiu Europos tarptautiniu orkestru laikomas, Baltijos kultūros ambasadoriumi vadinamas kamerinis orkestras festivalyje atliks dviejų lietuvių autorių – Silvijos Miliūnaitės-Bliūdžiuvienės ir Andriaus Žlabio kompozicijas bei Alfredo Schnittke’s ir Ástoro Piazzollos kūrinius. „Kremeratoje“ svarbi kiekvieno meninė asmenybė, jos kūrybiškas požiūris į muziką, tad solo koncerte gros ir orkestro vadovas G. Kremeris, ir koncertmeisteriai Džeraldas Bidva (smuikas), Giedrė Dirvanauskaitė (violončelė) bei perkusininkas Andrei Pushkarevas. Ypatinga koncerto viešnia – pianistė, 16-ojo tarptautinio Fryderyko Chopino pianistų konkurso (2010) laureatė (I vieta) Yulianna Avdeeva.

Birželio 18 d. festivalyje turėtų įvykti net du kartus dėl karantino nukeltas, publikos itin laukiamas koncertas „Nuo Bacho iki Glasso“. Su Vilmanto Kaliūno diriguojamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (LNSO) muzikuos kito Lietuvos nacionalinės filharmonijos kolektyvo, LKO, meno vadovas ir dirigentas Sergejus Krylovas. Jis koncerte pasirodys smuikininko solisto amplua ir atliks gana originalų šiuolaikinį kūrinį – amerikiečių minimalisto, Lietuvoje pastaruoju metu dažnai viešinčio ir lietuviškų šaknų turinčio kompozitoriaus Philipo Glasso Pirmąjį koncertą smuikui. Koncerte dar skambės Johanno Sebastiano Bacho ir Sergejaus Rachmaninovo muzika.

Šiemet visam pasauliui minint įžymiojo tango nuevo pradininko Ástoro Piazzollos 100-metį, jam skiriamas Lietuvos akordeono virtuozo Martyno Levickio ir Vokietijos saksofonų kvarteto „Signum“ birželio 20 d. koncertas „Hommage a Ástor“. Piazzollos muzika kiekvienam žmogui nepaliauja būti artima savastimi. Piazzollą Lietuvai kadaise padovanojo ištikimas tango gerbėjas Gidonas Kremeris su savo „Kremerata Baltica“. „Ar yra kas reikšmingesnio už tą emocinės įtampos kupiną muziką?“ – kadaise sakė G. Kremeris, nepamiršęs tango dainiaus prisiminti ir „Kremerata Baltica“ festivaliui parengtoje programoje. O aistringas Piazzollos gerbėjas ir jo muzikos puoselėtojas akordeonininkas M. Levickis su kvartetu „Signum“, kurį „Hamburger Abendblatt“ pavadino „keturi saksofonininkai, kurie sugeba įsiūbuoti pastatus“, festivalio publiką į ketvirtąją dimensiją skraidins ne tik Piazzollos, bet ir kitų kompozitorių kūrinių interpretacijomis.

 

Festivalį birželio 22 d. vainikuos maestro Modesto Pitrėno diriguojamas LNSO ir pianistės Mūzos Rubackytės koncertas „Likimo simfonija“. Jo muzikinė programa simboliškai primins, kad 2020-aisiais visas pasaulis minėjo žymaus Vienos klasiko Ludwigo van Beethoveno jubiliejų – 250-ąsias gimimo metines. Vakaro programoje – dvi monumentalios šio kompozitoriaus muzikinės viršukalnės: paskutinis Beethoveno fortepijoninis koncertas, įgijęs paantraštę „Imperatoriškasis“, ir kone kiekvieno sąmonėje ryškų įspaudą palikusi Penktoji simfonija, dažnai vadinama tiesiog „Likimo“. Taip pat skambės lietuvių dabarties kompozitoriaus Arvydo Malcio 2021 m. sukurta simfoninė kompozicija „Žinia“, skirta L. van Beethovenui. Tai bus kūrinio premjera.

Visi festivalio koncertai numatyti Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje. Paisant publikos saugumo bus laikomasi visų karantino metu keliamų reikalavimų, numatomas ir vietų skaičiaus ribojimas.

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
6 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

 

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button