„Užupio citadelė“, „Antakalnio panorama“, „Tarandės vartai“, „Valakampių krantas“, „Verkių sodas“, „Bajorų lajos“, „Centro rezidencija“, „Gurelių slėnis“ – naujų Vilniaus gyvenamųjų kvartalų, pastatų vardai. Ką galima pasakyti apie šiuos vardus, kaip jiems sekasi prigyti sostinės kalbiniame kraštovaizdyje?
Pokalbis su žurnalo „Gimtoji kalba“ vyriausiąja redaktore Rita Urnėžiūte
Rita Urnėžiūtė. Daugybė naujųjų Vilniaus gyvenamųjų kvartalų, pastatų kompleksų vardų rodo jų kūrėjų sumanumą ir kūrybingumą. Dažnai pastatui ar gyvenamajam kvartalui ieškant pavadinimo pasitelkiama metafora – vieno objekto ar reiškinio ypatybės priskiriamos kitam. Pavyzdžiui, „Namų pynės“ – šio namų komplekso, statomo Tuskulėnų gatvėje, buvusios kepyklos vietoje, vardas kelia asociacijų su kepinių pavadinimais „pynė“, „pynutė“. Namų vardai „Ajeras“, „Linas“, „Saulėgrąža“, „Aguona“, „Muskatas“, „Migdolas“ aiškiai susiję su kepinių prieskoniais.
Siekiant sudominti galimus pirkėjus dažniausiai nepakanka sukurti vien kvartalo ar pastato vardą. Kuriama projekto filosofija, plėtojama reklaminė kampanija. Jau minėtos „Namų pynės“ pristatomos taip: „Nauja gyvenvietė sostinėje, Tuskulėnų gatvėje, supinta iš septynių daugiabučių, ypatingoje, duona kvepiančioje Vilniaus vietoje.“
Sugalvojus iš pagrindų pakeisti gyvenimą, matyt, reikėtų kraustytis į gyvenamųjų namų kvartalą „Baltas lapas“, kuriamą Naujamiestyje tarp Šaltinių, Mindaugo ir Aguonų gatvių: „Baltas lapas žymi naują pradžią. Būseną, kai galva tampa švari, o mintys – šviesios ir aiškios. Tai – atspirties taškas, po kurio prasideda pokyčiai. Dideli arba mažesni. Bet visada su pažadu – nuo šiol bus kitaip.“ Balto lapo metafora ne tik kviečia į ateitį, bet ir žymi ryšį su praeitimi: kvartalas statomas buvusio „Kartono“ fabriko teritorijoje.
Poetiški naujų kvartalų vardai skamba gražiai. Bet ar patogi ta poezija kasdienybėje? Kaip susigaudyti, kurioje miesto vietoje yra naujasis kvartalas ar kompleksas?
Ko gero, tarsi nujaučiant tokį klausimą, labai dažnai kuriami dvižodžiai vardai su Vilniaus vietovardžiais: „Antakalnio panorama“, „Naujamiesčio alėja“, „Verkių sodas“, „Tarandės vartai“, „Baltupio krantas“, „Užupio citadelė“ ir t. t. Populiarūs bendriniai tokių pavadinimų žodžiai – „panorama“, „alėja“, „terasos“, „slėnis“, „krantas“.
Gausėja vardų su žodžiu „dominija“. Dominija – tai valda, turinti tam tikrą savarankiškumą, nuo karaliaus ar kito kokio didiko nepriklausoma teritorija, pusiau valstybėlė. Naujųjų Vilniaus statybų pavadinimuose žodis „dominija“ dažnai pridedamas prie senųjų kaimų vardų: „Bajorų dominija“ – butų kvartalas Santariškėse, Mokslininkų gatvėje, „Grigalaukio dominija“ – gyvenamieji namai tarp Pašilaičių ir Vakarinio aplinkkelio, „Turniškių dominija“ – gyvenamieji namai Turniškėse.
Manyčiau, kad junginius su vietovardžiais verta pagirti už tikslią geografinę nuorodą – išgirdus juos, nereikia sukti galvos, kur rasti tą namą ar gyvenamąjį kvartalą.
Be to, tokie pavadinimai suteikia naują gyvenimą kaimų vardams: „Bajorų lajos“, „Bajorų parkas“, „Bajorų alėjos“, „Gurelių slėnis“, „Kalnėnų panorama“, „Tarandės vartai“, gamtos objektų vardams: „Neries ardai“, „Vilnelės slėnis“, „Baltupio krantas“, „Ozo sodai“. Pastarasis vardas išsiskiria galimų asociacijų įvairove. Vieniems „ozas“ – geologinis gamtos paminklas, Šeškinėje esantis pylimo formos kalvagūbris. Kitiems svarbiau „Ozas“ – Šeškinėje esantis prekybos centras. Kaip tik prekybos centrą pabrėžia ir „Ozo sodų“ reklamos kūrėjai: pirmiausia teigiama, kad „Ozo sodai“ yra labai arti Ozo prekybos centro ir tik paskui minimas ozas kaip geologinis gamtos objektas. Žaidžiama žodžių sąskambiu: „Ozas – ramybės oazė“.
Yra įdomių variacijų buvusio ar tebesančio kaimo vardo tema, pavyzdžiui, „Visinoriai“ – gyvenamosios paskirties namai Visoriuose. Kvartalo reklaminis šūkis – „Visi nori gyventi taip“. „Visinoriai“ – perdirbinys iš „Visorių“, miesto dalies pavadinimo, kilusio iš kaimo vardo.
Panašus pavyzdys – kvartalo prie Bukčių miško Lazdynėliuose pavadinimas „Būk čia“. Reklamos kūrėjai žaidžia Bukčių miško vardu: „Būk čia. Rajone. Būk čia. Miške. Būk čia. Kieme. Būk čia. Namuose“. Kiekvienu sakiniu aiškinama, kodėl šiame rajone gera, patogu gyventi, ir kodėl būtent čia reikia pirkti butą.
Tarp naujųjų kvartalų ar kompleksų pavadinimų yra junginių su Vilniaus istorinių objektų vardais, pavyzdžiui, „Pilies apartamentai“. Šio gyvenamųjų namų kvartalo Olimpiečių gatvėje namai pavadinti Algirdo, Vytauto, Mindaugo, Gedimino, Barboros apartamentais. Prašmatnu, akivaizdžiai orientuota į pasiturinčius nekilnojamojo turto pirkėjus.
Ryški tendencija kurti kvartalų pavadinimus su Vilniaus gatvių vardais – „Bičiulių terasos“ Paneriuose, Bičiulių gatvėje, „Eglių namai“ Naujamiestyje, Eglių gatvėje, „Gvazdikų namai“ Antakalnyje, Gvazdikų gatvėje, „Kernavės aveniu“ Šnipiškėse, Kernavės gatvėje, „Mickevičiaus namai“ Pilaitėje, A. Mickevičiaus gatvėje, „Sietyno butai“ Karoliniškėse, Sietyno gatvėje, „Trinapolio namai“ Verkiuose, Trinapolio gatvėje, „Vakarinės namai“ Gineitiškėse, Vakarinėje gatvėje. Du teigiami dalykai – pirmiausia, lengva rasti, antra – aktualizuojamas, iškeliamas į aktyviąją vartoseną istorinių vietovardžių, kuriais pavadintos kai kurių rajonų gatvės, klodas. Pavyzdžiui, su Mažąja Lietuva susiję Pilaitės gatvių vardai skatina kurti naujų kvartalų vardus „Karaliaučiaus slėnis“, „Bitėnų kotedžai“, „Bitėnų oazė“.
Yra junginių su kitų šalių vietovardžiais – „Valakampių Rivjera“ pavadinti gyvenamieji namai Valakampiuose, „Naująja Rivjera“ – gyvenamieji namai tarp Sporto ir Olimpiečių gatvių. Gal manoma, kad taip pavadinta Neries pakrantė prilygsta Viduržemio jūros pakrantei?
Gausėja junginių su tiesioginiais adresais: „Goštauto 8“ – verslo centras A. Goštauto gatvėje, „Sierakausko 25“ – Naujamiestyje, Z. Sierakausko gatvėje, „Vileišio 10B“, Antakalnyje, P. Vileišio gatvėje. Ar gerai, kad vadinama tik pavarde, ar tikrai prie Goštauto pavardės nebereikia Alberto, prie Vileišio – Petro, prie Sierakausko – Zigmo?
Kuriant naujų pastatų vardus iš tiesioginio adreso kartais paliekama tik gatvės vardo pirmoji raidė ir namo numeris: „B23“ – gyvenamosios paskirties kvartalas Birželio 23-iosios gatvėje, „D19“ Tarandėje, Dagiliškių gatvėje. O jei, sakykim, kitas statytojas sukurs kokį nors „B21“ Birutės gatvėje ar „D17“ Dainavos gatvėje? Painiava garantuota.
Šiandien gyvenimo nebeįsivaizduojame be anglų kalbos, ji prekių ženklų pavidalu kaskart vis atkakliau braunasi į Vilniaus kalbinį kraštovaizdį. Kaip yra kitose šalyse ir ką apie tai sako kalbininkai?
R. U. Švedų kalbininkas, vietovardžių specialistas, komisijos, kuri vertina Stokholmo vietovardžius, narys prof. Staffanas Nyströmas pernai Lietuvių kalbos instituto surengtoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Tikriniai žodžiai erdvėje ir erdvė tikriniuose žodžiuose“ kalbėjo apie dvi tendencijas, pastebėtas Stokholme. Viena paremta noru išsaugoti privačią, kaimišką, jaukią aplinką. Tada naujų Stokholmo kvartalų statytojai renkasi žodžius, kurie reiškia „namukas“, „gatvelė“ – mažybinius, kaimiškus įvardijimus. Kita tendencija – megapoliams būdingi, daugiausia angliški pavadinimai – su „city“, „center“, „polis“ ir panašiai.
Megapolio dvasia nesvetima ir Vilniui: „Lucky Homes“ Naujamiestyje, Gerosios Vilties g., „Live Square“ Gedimino pr., „Sofa House“ Pilaitėje, Pakarvių g., „Light House“ Fabijoniškių g., „Amber City“ Pašilaičiuose, Virbeliškių g., „Bastėja Life“ Senamiestyje.
Ką tai sako apie mus? Geriau suprasti padėtų rimtesni kalbinio kraštovaizdžio tyrimai. Kalbinis kraštovaizdis – tai kalbos, matomos tam tikros teritorijos ar regiono viešuosiuose užrašuose ir komerciniuose ženkluose. Kalbinio kraštovaizdžio elementai – iškabos, užrašai ant visuomeninių pastatų, skelbimų lentos, kelio ženklai, rodyklės, gatvių lentelės, parduotuvių vitrinos, gatvių stendai, paminklų užrašai. Tiriami pačia įvairiausia forma pateikti užrašai – iškalti, pakabinti, išpurkšti, priklijuoti, užrašyti ant reklaminių vėliavų ir kt. Į kalbinio kraštovaizdžio tyrimus įtraukiama net virtualioji aplinka – nekilnojamojo turto agentūrų skelbimai, statybų bendrovių interneto svetainės ir panašiai. Pasak belgų sociolingvisto Jano Blommaert’o, kalbinio kraštovaizdžio analizė – pirmoji diagnozė, apibūdinanti tam tikros teritorijos – gatvės, kaimo, pastato, šalies, net virtualios aplinkos – kalbinę būklę. Kalbinio kraštovaizdžio tyrimai padeda nustatyti kalbų dominavimą ir kalbų prestižą, daugiakalbystės padėtį.
Yra įdomių kalbinio kraštovaizdžio tyrimų, parodančių, kaip kuri iš vartojamų kalbų yra vertinama. Pavyzdžiui, skelbimuose viena kalba siūlomi nauji brangūs automobiliai, kita – gerokai nuvažinėti. Arba, tarkim, numanomos prestižinės kalbos elementų viešajame užraše pavartojama ne todėl, kad to neįmanoma pasakyti mažesnį prestižą turinčia kalba. Užrašo autoriaus tikslas – kurti tam tikrą savo įvaizdį, sužadinti adresato reakciją.
Žodžiu, naujųjų gyvenamųjų kvartalų ar namų kompleksų pavadinimai teikia daug medžiagos kalbinio kraštovaizdžio tyrimams.
Siekiant puoselėti ir saugoti lietuvių kalbą, geriau būtų turėti kuo daugiau lietuviškų kraštovaizdžio elementų. Galbūt, skatinant kurti lietuviškus pavadinimus, reikėtų organizuoti labiausiai pavykusio vardo, sukurto pastatams, verslo, prekybos centrams pavadinti, rinkimus?
R. U. Kandidatų dalyvauti tokiuose rinkimuose tikrai būtų. Lietuvių kalbos draugija su Valstybine kalbos inspekcija 2018 m. pabaigoje atliko apklausą visoje Lietuvoje. Kreipėmės į miestų ir rajonų kalbos tvarkytojus, prašėme informacijos, kaip vadinami nauji gyvenamieji kvartalai, pastatai, verslo centrai. Kaupti medžiagą padėjo keletas savanorių talkininkų. Baigus apklausą mūsų sąraše buvo apie 300 vardų. Supratome, kad sąrašas niekada nebus baigtas, vis atsiranda kuo jį papildyti. Gerai – vadinasi, daug statome. Kitas klausimas – ar visada teisėtai statome (šis Vilniaus statybų aspektas – skaudi tema) ir kaip tuos statinius vadiname.
Valstybinė kalbos inspekcija kasmet renka ir apdovanoja gražiausių įmonių pavadinimų kūrėjus. Gal panašiai būtų galima apdovanoti ir naujų pastatų ar kvartalų pavadinimų kūrėjus?
Ačiū už pokalbį.
Kalbėjosi Aurika Usonienė
