Kovo pradžioje darbą pradėjo naujasis valstybės įmonės „Lietuvos oro uostai“ generalinis direktorius Marius Gelžinis. Naujasis vadovas prieš tai vadovavo Palangos oro uostui. „Made in Vilnius“ komanda nusprendė pakalbinti naująjį vadovą ypač aktualiais Lietuvos aviacijai klausimais.
Ką jūs veikėte anksčiau, kur dirbote? Koks jūsų sąryšis su aviacija?
Aviacijos srityje nesu naujokas, o savo aviacinę karjerą pradėjau 1998-aisiais, kuomet įsidarbinau keleivių registravimo agentu („Check in agent“) tuometinėse „Lietuvos Avialinijose“. Pagrindinė mano veiklos sritis visada buvo susijusi su antžeminėmis orlaivių ir keleivių aptarnavimo paslaugomis. Vadovavau kompanijoms „Baltic Ground Services PL“ ir „Baltic Flight Academy“. Kaip jau tikriausiai žinote, iki šių metų kovo vadovavau Palangos oro uostui.
Kokius tikslus keliate ar kelsite šioje pozicijoje?
Strateginiai uždaviniai lieka nepakitę, o aš juos perimu iš prieš tai buvusio vadovo. Tarp numatytų tikslų paminėčiau pasiekiamumo didinimą oro transportu, grąžą valstybei, keleivių patirties gerinimą. Nepamiršti bus ir „karštieji“ projektai, kurių dalis jau pradėta, tad bus tęsiamas tolimesnis jų įgyvendinimas. Tarp tokių yra Vilniaus oro uosto terminalo rekonstrukcija, Kauno oro uoste – tolimesnis MRO (angl. maintenance, repair, overhaul) vystymas bei gerinimas, kuris leis didinti šiame oro uoste remontuojamų orlaivių kiekį, aptarnavimo kokybę bei mažinti sąnaudas. Palangos oro uoste – mažesni iššūkiai, tačiau numatomas detalaus plano keitimas bei tam tikri terminalo atnaujimo darbai.
Ar yra numatoma naujų krypčių iš Vilniaus?
Tikrai taip, viena tokių – „SCAT“ oro linijų kryptis į Kazachstano sostinę Astaną. Taip pat iš Vilniaus bus pradėti skrydžiai į Atėnus ir Graikijos salą Korfu. Kaune numatoma naujiena – „LOT“ kompanijos atėjimas ir skrydžių į Varšuvą pradžia. Taip pat ten bus pradedami skrydžiai į Žironą, Burgasą bei Riminį.
Vis dažniau kalbama, kad Vilniaus oro uostas po penkerių metų nebesugebės priimti augančio keleivių srauto. Kaip manote, kaip turėtų būtų spendžiama ši situacija? Ar šį oro uostą reiktų uždaryti ir statyti naują kur nors Vilniaus rajone?
Po paskutinės terminalo rekonstrukcijos buvo planuojama, kad oro uoste aptarnausime 3 milijonus keleivių per metus. Šiandien jau pasiekėme keturių milijonų ribą ir esama infrastruktūra tiesiog nebeatlaiko vis didėjančių keleivių srautų. Įgyvendinus visus rekonstrukcijos etapus, planuojame, kad Vilniaus oro uostas galės aptarnauti beveik 7 milijonus keleivių per metus. Paskaičiuota, jog turimų pajėgumų pakaks visam dešimtmečiui. Akivaizdu, kad po dešimties metų reikės ieškoti kitų sprendinių, o Susisiekimo ministerija užsakė naujo oro uosto galimybių studiją, kuri visuomenei bus pristatyta jau šių metų viduryje. Studija analizuos ir naujo oro statybų poreikį, galbūt pakaktų naujo terminalo rytinėje oro uosto dalyje (dabartinis terminalas yra vakarinėje oro uosto dalyje). Jeigu studija rekomenduotų naujo oro uosto statybas, tuomet apyktiksliais skaičiavimais naujo oro uosto statyba galėtų kainuotų apie 1 milijardų eurų.
Oro uosto terminalų rekonstrukcija: bus naujas terminalas išvykstantiems, o koks likimas laukia dabartinio terminalo, ar jį numatoma skirti tik atvykstantiems?
Vilniaus oro uosto rekonstrukcija bus vykdoma keturiais etapais. Pirmasis etapas – tai komercinių zonų rekonstrukcija, kuri jau prasidėjo. Antrasis etapas – eismo aplink terminalą sutvarkymas, trečiasis – terminalo rekonstrukcija, po kurios šalia senojo terminalo atsiras ir nauja išvykimo salė bei galutinis etapas – šiaurinio perono rekonstrukcija, po kurios bus galima statyti („parkuoti“) daugiau orlaivių šiame perone. Dabartinis senasis terminalas taip ir liks tik atvykimo terminalu, nes, kaip žinia, šios dalies mes negalime griauti, nes pastatas pripažintas kultūrine vertybe.
Visai neseniai teko skristi į Tel Avivą ir vienas dalykas, kuris tikrai nustebino – keleiviai į lėktuvą buvo vežami miesto tipo autobusais, kas išties buvo nepatogu su rankiniu bagažu. Ar bus atnaujinamas oro uosto autobusų parkas, nes svečiai iš užsienio stebėjosi tokiu autobusu?
Mes nuolatos bendraujame su antžeminį transportavimą teikiančiomis įmonėmis ir, pasak jų, jie nemažai transporto atnaujino. Šiuo konkrečiu atveju galiu pasakyti, jog įmonėms nėra griežtų reikalavimų, kokia transporto priemonė turi būti naudojama. Esu įsitikinęs, jeigu panašių pastabų išgirsime dažniau, tuomet mes reaguosime ir bendrausime su antžeminio transportavimo įmonėmis, kad surastume pačius naudingiausius keleiviams sprendimus.
Nemažai išvykstančiųjų piktinasi, kad patikra oro uoste neretai užtrunka per ilgai, ne visi patikros postai dirba tam tikru metu. Ar numatoma šią padėtį taisyti?
Stebime ir matuojame pralaidumą pro aviacinės patikros punktus, kiek pakeitėme pačių punktų išdėstymo tvarką, kuri leido pralaidumą padidinti beveik 20 procentų. Vis dėlto būna tokių momentų, pikinių atvejų, kurių mes negalime kontroliuoti ir stengiamės, kad keleiviai praeitų šią patikrą kuo greičiau.
Kai kurios oro linijų kompanijos pasipiktino, jog Vilniaus oro uostas kelia mokesčius, ir pagrasino sumažinti skrydžių kiekį iš Vilniaus. Kokia tikroji situacija su oro uoste taikomais mokesčiais?
Vilniaus oro uoste taikomi mokesčiai yra vieni mažiausių regione. Kaip matote, skrydžių kiekis didėja, o po paskutinių derybų pasiekėme visoms pusėms naudingus sprendimus. Galiu patikinti, jog nei viena kompanija neplanuoja mažinti skrydžių iš Vilniaus oro uosto bent jau artimiausiu metu.
Gal bus įrengta vieta, kur bus galima stebėti kylančius lėktuvus, nes anksčiau buvo galima tai daryti, kol nebuvo rekonstruotas Vilniaus oro uostas?
Mano žiniomis, tokią vietą numatoma įrengti šalia Vilniaus oro uosto, nes pačiame terminale tiesiog nėra galimybių tokios stebėjimo erdvės įrengti.
Kokie pasikeitimai laukia kitų oro uostų (Kauno ir Palangos)?
Klaipėdos regiono iniciatyva šiuo metu deramės dėl naujos krypties į Palangos oro uostą ir, jei derybos bus sėkmingos, greitai galėsime pasiūlyti naują kryptį į vieną iš Vokietijos miestų. Klaipėdos regionas pageidauja, kad šiuo metu pas juos atsirastų kryptis į Vokietiją.
Palangoje norėtume, kad labiau augtų privačių lėktuvų ir verslo segmento reisų skaičius. Manome, kad Palangoje idealios sąlygos vystyti bendrąją (privačią) ir verslo aviaciją, o kad tai būtų galima daryti bus atliekamos korekcijos detaliajame plane. Sėkmingai atlikus minėtus darbus, augtų ne tik turistų skaičius, bet tuo pačiu būtų didinimas užimtumas Klaipėdos regione.
Palangos oro uoste bus vykdomi ir tam tikri rekonstrukcijos darbai, nes šiuo metu mes viršijame oro uosto pajėgumus, kas yra 300 tūkstančių keleivių per metus. Taigi šiokia tokia rekonstrukcija numatoma ir Palangos oro uoste.
Kaip ir minėjau anksčiau, Kauno oro uoste bus intensyviau vystoma techninio aptarnavimo veikla (MRO veikla). Šiuo metu vyksta įvairių planų ir darbų derinimas su Susisiekimo ministerija, kad kuo greičiau atliktume būtinus darbus ir kad investuotojai galėtų kuo greičiau naudotis Kauno oro uosto paslaugomis.
