Šią naktį Lietuvos ir visos Europos gyventojai galės stebėti unikalų dangaus reiškinį. Birželio 11-osios naktį įvyks pilnatis, kuri išsiskirs tuo, kad Mėnulis bus žemiausiame savo taške per pastaruosius 18 metų. Toks reiškinys vadinamas „didžiuoju mėnulio sustojimu“ (angl. major lunar standstill) ir įvyksta tik kartą per 18,6 metų. Dėl šios priežasties pilnaties metu mūsų Žemės palydovas kyla labai žemai virš horizonto – tai reiškia, kad vizualiai jis gali atrodyti didesnis ir ryškesnis, o dažnai įgyja ir oranžinį ar rausvą atspalvį.
Pilnatis Lietuvoje oficialiai įvyks birželio 11 d. 3 val. 44 min. vietos laiku, tačiau geriausias metas ją stebėti – šį vakarą, birželio 10-ąją, vos tik Mėnulis pradės tekėti pietryčių horizonte. Astronomai pataria ieškoti atviros vietos be dirbtinio apšvietimo – pavyzdžiui, už miesto ribų ar ant kalvos, kur gerai matomas žemas horizonto ruožas. Tokiose vietose įspūdis bus stipriausias.
Ši pilnatis dar vadinama „Braškinu Mėnuliu“ – tokį pavadinimą naudojo Šiaurės Amerikos čiabuviai, nes tuo metu tradiciškai prasidėdavo laukinių braškių derlius. Europoje ši birželio pilnatis taip pat žinoma kaip „Rožių pilnatis“ arba „Medaus Mėnulis“. Šie pavadinimai liudija, kad birželio pilnatis nuo seno turėjo ne tik astronominę, bet ir kultūrinę reikšmę įvairiose pasaulio dalyse.
Pasak britų astronomijos leidinio „Sky at Night“, ši žemiausia pilnatis yra tiesiogiai susijusi su artėjančia vasaros saulėgrįža. Birželio 20 dieną Saulė pasieks aukščiausią savo padėtį metų eigoje, o Mėnulis – priešingai – nusileis itin žemai. Būtent dėl šios priešpriešos birželio pilnatis atsiduria neįprastai arti horizonto. Tai retas gamtos reiškinys, kuris primena apie dangaus kūnų judėjimo cikliškumą ir leidžia pažvelgti į mus supantį pasaulį iš kitos perspektyvos. Profesionalūs astronomai ir mėgėjai ragina nepraleisti progos pasigrožėti šiuo išskirtiniu reginiu – kitas toks pasitaikys tik po beveik dviejų dešimtmečių.
