Velykų data nėra pastovi, kiekvienais metais ji kinta ir yra nustatoma pagal Mėnulio-Saulės kalendorių. Velykos visada švenčiamos pirmąjį sekmadienį po pirmos pavasario lygiadienio pilnaties. Ši data anksčiausiai gali būti kovo 22 d. (paskutinį kartą buvo 1818 m., kitą kartą bus tik 2285 m.), o vėliausiai balandžio 25 d. (buvo 1943 m., bus 2038 m.).
Dėl tokio datų išsibarstymo, pasak Hidrometeorologijos tarnybos specialistų, Velykų orų klimatologiškai įvertinti neįmanoma, tačiau galima pažvelgti, kokių orų ir jų rekordų Lietuvoje yra buvę pirmąją Šv. Velykų dieną per pastaruosius 60 metų.
Hidrometeorologijos tarnybos turimais duomenimis, pačios šilčiausias Velykos buvo 2000 m., vidutinė paros oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,3 laipsnių. Tais metais saulėta ir šilta diena buvo visoje Lietuvoje, oro temperatūra svyravo tarp 23,8 ir 26,7 laipsnių. Minėti laipsniai išmatuoti Varėnoje. Meteorologai pastebi, kad per pastaruosius 60 metų buvo tik ketverios Velykos, kai maksimali oro temperatūra bent vienoje meteorologijos stotyje perkopė 20 laipsnių: 1962, 2000, 2011 ir 2014 m.
Šalčiausias Velykų rytas išaušo 1974 m. taip pat Varėnoje, kuomet oro temperatūra nukrito iki -11 laipsnių šalčio. Tačiau šalčiausiomis būtų galima laikyti 1970 m. Velykas, kai vidutinė paros oro temperatūra Lietuvoje buvo -2,6 laipsnio.
Lietingiausios buvo 2018 m. Velykos. Šią dieną daugiausiai kritulių iškrito Dotnuvoje, 24,5 mm
Per 60 metų buvo 23-os Velykos, kai bent vienoje meteorologijos stotyje fiksuota sniego danga ir tik dvejos, kai sniegas dengė visą Lietuvą: 1970 m. ir 1996 m. 1970 m.
Balandžio 17-os dieną nepastoviai debesuota. Kritulių tikimybė maža. Vėjas šiaurės, 6–11 m/s. Aukščiausia temperatūra 7–12 laipsnių šilumos.
