Kasmet apie 3,5 tūkstančio ligonių stacionare gydanti ir apie 71 tūkst. ambulatorinių pacientų pagalbą suteikianti Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika šiandien susiduria su didžiausiu iššūkiu – neužsidaryti. Koronaviruso pandemijos akivaizdoje VUL Žalgirio klinikos vadovė atvira: jeigu ne įvairi visuomenės parama, klinika nebedirbtų.
Paskutinis skaudus nutikimas klinikoje – sugedę du medicininių įrankių sterilizacijos aparatai, gyvybiškai svarbūs norint dezinfekuoti gydymo procese naudojamas priemones. Situaciją itin apsunkina ir galimai COVID 19 užsikrėtusių pacientų srautų reguliavimas ligoninę atskiriant nuo konsultacijų poliklinikos. „Naktį nešiojame sterilius instrumentus iš tebeveikiančio pagrindinio sterilizatoriaus į kitą ligoninės pusę, norėdami užtikrinti tinkamą abiejų klinikos korpusų instrumentų sterilizaciją“, – situaciją nupasakojo klinikų vadovė prof. Alina Pūrienė. Į pagalbą šįkart atėjo investicinis Vilniaus universiteto fondas, kuris sulaukęs papildomos paramos iš įmonės „Žabolis ir partneriai“ šiam tikslui užsakė naują 25 tūkst. eurų vertės sterilizatorių. „VU fondas iš investuotos paramos grąžos finansuoja universiteto projektus, o šiuo sunkiu momentu kartu su fondo rėmėjais operatyviai padedame VU medikams, kad jie galėtų padėti mums visiems.“, – komentuoja Vilniaus universiteto fondo direktorius Justinas Noreika.
Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos darbą itin sutrikdė COVID-19 pandemija. Dėl apsaugos priemonių trūkumo, klinikos pastato techninių charakteristikų ypatumų – net 4 koronavirusu užsikrėtę medikai, o simptomus pajutę ir testų rezultatų belaukiantys – dar 3. Net 130 medikų turėjo pasitraukti į saviizoliaciją dėl kontakto su užsikrėtusiais. Pavyko tęsti savo darbą didžiulėmis pasilikusių ir galinčių dirbti medikų pastangomis. „Kasdien priimame virš 40 pacientų, kuriems reikalinga būtinoji odontologinė ir burnos, veido ir žandikaulių chirurginė pagalba. Dirbame viruso išsisėjimo vartuose – paciento burnoje ir veide, todėl žiūrime į kiekvieną pacientą kaip į potencialų užkrato šaltinį, todėl turime personalą aprengti didžiausios apsaugos priemonėmis. Jei didžiosios ligoninės ir gauna apsaugos priemones iš rezervo, per klasterines ligonines, mes – ne visada, nedaug, bet stengiamės nenuleisti rankų“, – atvirauja klinikų vadovė.
Jeigu ne įvairi visuomenės parama, Žalgirio klinika šiandien nebedirbtų, o apie pusė Lietuvos gyventojų nebegautų būtinosios odontologinės, burnos bei veido ir žandikaulių chirurginės pagalbos.
