Maskva prancūzų prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) komentarus apie galimybę išplėsti Prancūzijos branduolinio atgrasymo priemones Europos partneriams laiko grasinimu, ketvirtadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
„Žinoma, kad tai grasinimas Rusijai. Jei jis laiko mus grėsme (…) ir sako, kad būtina panaudoti branduolinį ginklą, rengiasi panaudoti branduolinį ginklą prieš Rusiją, tai, žinoma, yra grasinimas“, – sakė S. Lavrovas.
E. Macronas trečiadienį kreipdamasis į tautą užsiminė, kad svarsto galimybę išplėsti Prancūzijos branduolinio atgrasymo priemones Europos partneriams, ir pavadino Rusiją grėsme.
Pasak E. Macrono, prancūzai „pagrįstai nerimauja“ dėl „naujos eros“ pradžios. Jo teigimu, ši era prasidėjo Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) sugrįžus į Baltuosius rūmus sausio mėnesį, pakeitus JAV politiką Ukrainos atžvilgiu ir sukėlus rimtą istorinio lūžio su Europa pavojų.
E. Macronas nurodė, kad pradės diskusijas dėl Prancūzijos branduolinio atgrasymo priemonių taikymo kitoms Europos valstybėms. Prieš savo kreipimąsi jis telefonu kalbėjosi su tikėtinu naujuoju Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu (Frydrichu Mercu) apie šio apsaugos „skėčio“ išplėtimą.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova anksčiau ketvirtadienį pakomentavo, kad E. Macronas yra atitrūkęs nuo realybės ir skelbia vienas kitam prieštaraujančius pareiškimus.
Ji pašaipiai palygino jį su Hanso Christiano Anderseno (Hanso Kristiano Anderseno) pasakos veikėju Ole Lukoje, kuris laiko skėčius virš miegančių vaikų.
Prancūzijos prezidentas taip pat dar kartą patvirtino, kad taikos susitarimo atveju Europos kariai galėtų būti dislokuoti Ukrainoje kaip taikdariai.
Tačiau S. Lavrovas sakė, kad Rusija griežtai nepritaria Europos taikdarių dislokavimui Ukrainoje, ir teigė, kad jie nebūtų nešališki.
„Nematome erdvės kompromisui. Ši diskusija vyksta su atvirai priešišku tikslu“, – pareiškė jis.
Pasak S. Lavrovo, Rusija tokius karius vertintų taip pat kaip NATO buvimą Ukrainoje.
Jis palygino E. Macroną su Hitleriu ir Napoleonu, ir tvirtino, kad – ne taip kaip šie lyderiai – E. Macronas atvirai nepasakė norintis nukariauti Rusiją, bet „aiškiai nori to paties“.
Rusų užsienio reikalų ministras pridūrė, kad E. Macronas skelbia „kvailus kaltinimus Rusijai“, kuriuos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą atmetė kaip „beprotybę ir nesąmones“.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas E. Macrono kalbą pavadino itin konfrontacine ir sakė: „Toks jausmas, kad Prancūzija nori karo tęsinio.“
D. Peskovo teigimu, E. Macronas sako, kad Rusija praktiškai tapo Prancūzijos prieše, bet ne tai, kad NATO karinis buvimas artėja prie Rusijos sienų.