Su gaujų smurtu kovojančios Švedijos vyriausybė planuoja šimtus kalinių įkurdinti kalėjime Estijoje. Birželio viduryje Stokholme turėtų būti pasirašytas susitarimas tarp abiejų ES šalių, spaudos konferencijoje pranešė Švedijos teisingumo ministras Gunnaras Strömmeris. Šiai priemonei prieš 2026 m. liepos 1 d. planuojamą jos įsigaliojimą trijų ketvirtadalių balsų dauguma dar turi pritarti Švedijos parlamentas.
Švedija, anot duomenų, ketina išsinuomoti kalinimo įstaigą Pietų Estijos Tartu mieste, kur 400 kamerų gali būti laikoma iki 600 kalinių. Kalbama apie pilnamečius vyrus, nuteistus, pavyzdžiui, už nužudymus, seksualinius ar ekonominius nusikaltimus, sakė parlamento Teisingumo komiteto pirmininkas Henrikas Vingė iš dešiniosios populistinės Švedijos demokratų partijos. Nors ši nepriklauso premjero Ulfo Kristerssono vyriausybei, tačiau kaip ją remianti partija turi svarią politinio balso teisę.
Nusikaltėliai, keliantys didelę saugumo riziką, į Estiją siunčiami nebus. Tarp jų, anot H. Vingės, be kita ko, yra nuteistų už teroristinius nusikaltimus ar sunkų organizuotą nusikalstamumą. Tai reikštų, kad Švedija nuteistus gaujų narius daugiausiai ir toliau kalins savo kalėjimuose, tačiau čia atsiras daugiau vietų, kai kiti nusikaltėliai bus perkelti į Estiją.
Švedija jau kelerius metus turi didelių problemų su nusikalstamomis gaujomis. Dėl to pastaruoju metu ėmė mažėti vietų šalies kalėjimuose. Už vieną vietą kalėjime Švedija Estijai, G. Strömmerio duomenimis, kas mėnesį mokės 8 500 eurų.
Rasa Strimaitytė (ELTA)
