Lietuvoje pernai greitį viršijo beveik 700 tūkst. vairuotojų. O kartais pasitaiko tokių „kelių erelių“, kurie akceleratoriaus pedalą paspaudžia ir iki 200 km/val. ar važiuoja dar greičiau. Tačiau internete išplitusi nuotrauka nustebino ne vieną – užfiksuota, kad neva „Audi“ skriejo 709 km/val. greičiu, praneša TV3.lt.
Tarp vairuotojų paplitęs posakis, kuriame sakoma, kad vokiečių gamintojo „Audi“ markės automobiliai „nečiaudi, kai gazą paspaudi“, panašu, įgavo naują prasmę.
Štai socialiniame tinkle paviešinta nuotrauka, kurioje matyti galimai užfiksuoto greičio viršijimo atvejis, kaip mat sulaukė internautų dėmesio.
Pateiktame dokumente rašoma, kad automobilis „Audi A6“ kelyje Vilnius–Minskas neva važiavo 709 km/val. greičiu, kur leistinas greitis tegalėjo siekti 60 km/val.
Internautai, išvydę šią nuotrauką, negalėjo atsistebėti ir kai kas tikino, kad automobilis tiesiog skrido tarsi lėktuvas, o ne važiavo.
Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė, reaguodama į internautų dėmesio sulaukusį įrašą, naujienų portalui tv3.lt teigė, kad pasakyti tikslių detalių apie minimą įvykį nėra galimybių, kol nėra žinomi vairuotojo asmens duomenys ar konkrečios bylos nusižengimo identifikacinis kodas (ROIK).
Visgi pašnekovė neatmeta, kad jeigu administracinė nuobauda vairuotojui už greičio viršijimą iš tiesų buvo paskirta, o nuotrauka nėra suklastota, tikėtina, kad taip atsitiko dėl žmogiškos klaidos, t.y. skaičius „9“ buvo įrašytas netyčia.
Tačiau policijos atstovė atkreipia vairuotojų dėmesį, kad kiekvienas asmuo, nesutikęs su dokumente nurodomais duomenimis ar faktine informacija, gali rašyti atskira pretenziją dokumente nurodytu el. paštu: ketpazeidimai@policija.lt.
Tokiu atveju vairuotojo pateiktoje pretenzijoje visos aplinkybės bus išnagrinėjamos dar kartą ir galiausiai pateikiamas konkretus atsakymas.
Greitį viršijo beveik 700 tūkst. „kelių erelių“
LKPT duomenimis, už greičio viršijimus 2022 metais buvo pradėta 655 889 administracinio nusižengimo teisenų, o 2021 metais – 756 tūkst.
Atkreipiamas dėmesys, kad 2022-ieji metai buvo metai po COVID-19 pandemijos. Būtent šio laikotarpio metu buvo taikyti įvairūs eismo ribojimai, darbuotojams buvo taikomas darbas nuotoliu, nedirbo arba nepastoviai dirbo ugdymo įstaigos, todėl 2020 ir 2021 metais eismas buvo sulėtėjęs.
Atkreipiamas dėmesys, kad 2021 metais šalyje veikė 393 pažeidimų fiksavimo sistemos, kurios fiksavo ne tik greičio, bet ir techninės apžiūros ir civilinės atsakomybės draudimo kontrolę, o 2022 metais šių sistemų tinklas buvo išplėstas – iki 490.
Lietuvoje taip pat veikė 108 vidutinio greičio matavimo sistemos skirtinguose ruožuose. Intensyvaus eismo ruožuose veikia 238 daugiafunkcinės pažeidimų kontrolės sistemos. Dar veikia 117 momentinių greičio matavimo prietaisų, dalį įrengia savivaldybės, o policijos pareigūnai pagal poreikį naudoja 37 mobiliuosius greičio matavimo prietaisus „PoliScan FM1“ ir kitas priemones. Kauno mieste pradėjo veikti pažeidimų fiksavimo sistema, kameromis fiksuojanti KET pažeidimus įvairiose miesto vietose.
Eismo įvykių ir juose sužeistųjų asmenų skaičius, palyginti su 2021 metais, pernai kiek padidėjo (atitinkamai 4 proc. ir 7 proc.), tačiau gerokai mažiau žmonių žuvo keliuose. Pirminiais duomenimis, 2022 metais žuvo 120 eismo dalyvių.
Tai – 18 proc. mažiau negu 2021-aisiais metais ir tai yra mažiausias netekčių eismo įvykiuose skaičius nuo 1990 metų. 2022 metais žuvusiųjų skaičius, kuris tenka vienam milijonui gyventojų, – 42, 2021 metais buvo 52, o 1991 metais – 316.
Šaltinis: TV3.lt
