Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ užsakymu š. m. birželio mėnesį atliktas vietinio turizmo tyrimas. Jame įvertinti 2020-2021 metų vietos keliautojų įpročiai ir kelionių tendencijos:
- Keliautojų su nakvyne Lietuvoje šiemet 9 proc. mažiau nei pernai.
- Vietos turistų išlaidų krepšelis vidutiniškai išaugo iki 145 eurų. Didžiausia išlaidų dalis (35 proc.) teko apgyvendinimui.
- Svarbiausi aspektai, pagal kuriuos keliautojai vertina pasirenkamą kelionės vietovę: apgyvendinimo paslaugos kainos ir kokybės santykis, bendra vietos infrastruktūra, vandens telkinių infrastruktūra bei gamtos objektų pasiūla.
- Dvigubai išaugo nakvynių užsakymas per privačių asmenų nakvynės nuomos platformą „Airbnb.com“.
Keliavimas Lietuvoje COVID-19 pandemijos kontekste
Rinkos tyrimų kompanijos „Rait“ atliktame tyrime nagrinėtos pastarųjų metų vietinio turizmo tendencijos. Tyrimas atskleidė, kad keliautojų su nakvyne, lyginant su pernai metų rezultatais, šiemet yra 9 procentais mažiau. Vis dėlto, kaip ir tikėtasi, dėl taikomų judėjimo apribojimų šalies viduje ir keliaujant į kitas užsienio šalis, didesnė dalis (79 proc.) Lietuvos gyventojų rinkosi praleisti ilgąsias metų atostogas gimtoje šalyje.
Pandemija turėjo įtakos ir savaitgalio išvykoms – stebima, kad 1-2 nakvynių skaičius nuo praeitų metų sumažėjo 8 proc. 70 proc. vietinių turistų, per pastaruosius 12 mėnesių keliavusių Lietuvoje, turėjo paprasto savaitgalio išvyką, apie trečdalis (37 proc.) – ilgojo savaitgalio kelionę.
Dažniausios priežastys, kodėl Lietuvos gyventojai per pastaruosius 12 mėn. nevyko į kelionę su nakvyne – nepakankami finansai, didelis užimtumas ir poreikio nakvoti nebuvimas. Taip pat, šiemet atliktoje apklausoje kiek išaugo dalis respondentų, nurodžiusių, kad pasirinkimui keliauti be nakvynės įtakos turėjo ir COVID-19 pandemija.
Vietinių turistų pastarųjų metų kelionių kryptis – Klaipėdos apskritis. Ypač suintensyvėjo kelionės į Palangą. Didesnė žmonių dalis poilsį pajūryje rinkosi ne tik kasmetinėms atostogoms, bet ir ilgojo ar paprasto savaitgalio išvykoms. Pagrindiniai motyvai keliauti savame krašte išliko tokie patys kaip ir 2020 m.: greita kelionė, kurią lengva susiplanuoti, nedideli atstumai, noras pažinti naujas vietas.
Svarbi turistinių vietovių infrastruktūra
Pagrindiniai aspektai, pagal kuriuos keliautojai vertina pasirenkamą kelionės vietovę, liko nepakitę nuo 2020 metų. Keliautojams svarbus apgyvendinimo paslaugos kainos ir kokybės santykis, gamtos objektų pasiūla.
„Tyrimo rezultatai leidžia matyti, kad didelę įtaką kelionės vietovės pasirinkimui daro ir turistinių vietų infrastruktūra – jų švara, šaligatviai, sutvarkytos žaliosios erdvės ar kt. Taip pat – turistinių maršrutų įvairovė, gamtos objektų pasiūla, galimybė turėti privatumą, ypač keliaujant su vaikais, veiklų pasiūla jiems. Tai rodo, kad svarbu ir toliau aktyviai investuoti į šių aspektų įgyvendinimą, palaikymą, atskleisti turistinių objektų infrastruktūros ir susijusių paslaugų tobulinimo kryptis bei galimybes.“ – teigia „Keliauk Lietuvoje“ vadovas Dalius Morkvėnas.
Išaugusios vietinių keliautojų išlaidos
Tyrimo duomenimis, vidutinės išlaidos vienam žmogui, nepriklausomai nuo kelionės tipo, išaugo nuo 130 Eur iki 145 Eur. Skirstant išlaidas pagal kelionės tipus, matoma, kad didžiausias išlaidų krepšelis tenka ilgosioms (162 Eur) ir kasmetinėms (216 Eur) atostogoms. Manoma, kad tokį pokytį galėjo nulemti karantino apribojimai, paslaugų sektoriaus veiklos sustabdymas, ko rezultate keliautojai galėjo susitaupyti didesnį krepšelį savo būsimoms atostogoms, arba kainų augimas.
Kaip ir praeitais metais, šiemet atliktoje apklausoje matoma, kad patirtų išlaidų dinamika yra panaši – didžiausia vietinių keliautojų išlaidų dalis tenka apgyvendinimui (35 proc.), taip pat – maitinimui (31 proc.) ir transportui (16 proc.).
Renkasi gamtos turizmą, ilsisi – privačiuose būstuose
Keliautojų įpročiai veiklos atžvilgiu išlieka panašūs. Dažniausiai pasitaikančios veiklos kelionių metu yra susijusios su gamtos teikiamais malonumais – vietiniams turistams svarbiausia ramus poilsis gamtoje (55 proc.), gamtos objektų lankymas (51 proc.). Tiesa, ramus poilsis gamtoje (prie jūros ar kito vandens telkinio, sodyboje) sudaro ir didžiausią dalį kaip pagrindinė kelionės veikla (41 proc.). Lankymasis restoranuose, kavinėse siekia 37 proc., kultūros objektų lankymas (muziejai, pilys, dvarai) – 37 proc. visų veiklų.
Rekomendacijų, kur ir ką aplankyti, keliautojai dažniausiai ieško „Google“ platformoje arba teiraujasi artimųjų, o populiariausias paieškos kanalas nakvynei užsakyti išlieka „Booking.com“. Po lyderio, pozicijas toliau užima pažįstamų žmonių rekomendacijos, apgyvendinimo įstaigų svetainės. Stebimas nakvynių užsakymų per privačių asmenų nakvynės nuomos platformą „Airbnb.com“ augimas (nuo 8 proc. iki 16 proc.).
Nakvynės tipų pasirinkimo atžvilgiu pokyčių nuo praeitų metų apklausos nepastebima – trys populiariausios vietos nakvynei išlieka: privačių asmenų būstai, viešbučiai ir svečių/poilsio namai.
Lūkestis – galimybė atšaukti rezervacijas ir atgauti pinigus
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad COVID-19 pandemijos ir didelio neapibrėžtumo kontekste kiek didesnė keliautojų dalis nei pernai susilaikė nuo atostogų planavimo (24 proc.). Todėl šiais metais, lyginant su 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu, keliautojams, planuojant keliones, ypač aktualios galimybės atšaukus rezervaciją atgauti visus pinigus ar perkelti rezervaciją kitai datai.
Tyrimo rezultatai rodo, kad keliautojai šiais metais jaučiasi ramiau dėl saugumo užtikrinimo nakvynių vietose ir yra pasiryžę jose apsistoti dažniau.
Pasitenkinimas kelionėmis Lietuvoje išlieka aukštas
Apskritai, turistai keliones Lietuvoje vertina puikiai ir pasitenkinimas išlieka toks pats aukštas kaip ir prieš metus. Praktiškai tokia pati dalis, t.y. 92 proc. gyventojų, liko patenkinti savo paskutine kelione su nakvyne Lietuvoje. Keliautojai tyrimo metu akcentavo ir ypač gerai vertino gamtos objektų pasiūlą, gamtos turizmo objektus, bendrą vietos infrastruktūrą. Vis dėlto, lankytojai kiek prasčiau nei pernai atsiliepia apie maitinimo įstaigų kainos ir kokybės santykį.
Keliautojų planai ateities išvykoms kol kas nesikeičia – dominuoja gana tradiciniai, nuspėjami turizmo maršrutai. Dažniausia kryptis – Lietuvos kurortai prie jūros (62 proc.), sveikatinimosi paslaugomis garsėjantys kurortai Birštonas, Druskininkai (52 proc.) taip pat Zarasai, Anykščiai, Trakai ir t.t. (51 proc.).
