Artėjant savaitgaliui Vilniaus rajono turizmo informacijos centras siūlo susipažinti su turtingu Vilniaus rajono sakraliniu paveldu. Sudarytas vienos dienos maršrutas į šiaurę nuo Vilniaus, kuriuo keliaujant susipažinsite su Vilniaus rajono bažnyčiomis, kerinčiomis savo architektūra ir puošybos elementais.
Šilėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia
Maža medinė Švč. Mergelės Marijos bažnytėlė Šilėnuose buvo pastatyta 1725 m. Bažnyčia ilgai veikė kaip Sudervės bažnyčios filialas, tik 1922 m. įsteigta Šilėnų parapija. Bažnyčioje yra keletas vertingų paveikslų. Seniausias iš jų yra virš altoriaus – „Švenčiausioji Trejybė”. Jis nutapytas XVI-XVIII a. Kiti paveikslai tapyti XIX a. I pusėje: „Šv. Antanas”, „Šv. Juozapas“, „Rožinio Marija“, „Nazarietis“. Be to, bažnyčioje yra 1725 m. varpas su karūna.
Sudervės Švč. Trejybės bažnyčia
Sudervės šventovė yra vertingas architektūros paminklas ir puikus klasicistinės rotondos pavyzdys. Bažnyčios projektą prieš pat mirtį parengė architektas Laurynas Stuoka Gucevičius.
Erdvę supa dvi nedidelės galerijos, kurių apatinė veda į vargonų chorą Didįjį altorių, viduje matomas keturias evangelistų skulptūras, bei, kaip manoma, ir lauko pusėje esančias sukūrė Ignotas Gulmanas, kuris veikiausiai buvo atsakingas ir už Aušros vartų koplyčios dekorą.
1902 metais bažnyčioje dirbo dailininkai iš Tirolio. Jie nutapė paveikslus altoriams ir sienines kompozicijas.
Dūkštų Šv. Onos bažnyčia
Dūkštų bažnyčia turi neogotikos bruožų, yra stačiakampio plano, vienabokštė, su bokšteliais, be apsidės. Vietinio dvaro savininkė Darata Giedraitytė-Daubarienė 1647 m. pastatė koplyčią. Ji jau 1716 m. minima kaip Maišiagalos parapijos padalinys.
1772 m. pastatyta pusiau medinė, pusiau mūrinė bažnyčia.
Pagal Tomo Tišeckio projektą pijoro kunigo Joakimo Dembinskio rūpesčiu 1850–1856 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Vilniaus gubernatorius 1867 m. pasiūlė Dūkštų bažnyčią perduoti stačiatikiams. Katalikam bažnyčia sugražinta tik 1918 m., tada buvo suremontuota ir tapo parapine.
Geisiškių Šv. Kankinio Jurgio Nugalėtojo cerkvė
30 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus, 3 km į šiaurę nuo kelio į Kernavę Šv. kankinio Jurgio Nugalėtojo stačiatikių cerkvė, kuri 1865 m. pastatyta stačiatikiams iš Baltarusijos, vėliau – iš Ukrainos. Fundatorius kunigaikštis Cezaris Giedraitis.
Maišiagalos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei priėmus krikštą, 1387 m. Maišiagaloje buvo įsteigta Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapija ir pastatyta viena iš 7 ankstyviausių katalikiškų bažnyčių.
Nuo senų laikų bažnyčioje yra saugomi vertingi meno darbai bei religinės relikvijos.
Ypatingo dėmesio yra verta 1579 m. sukurta darni skulptūrinė kompozicija „Jėzaus krikštas“. Viena jos dalis vaizduoja pragarą, kita – Dievo sūnaus krikštą.
Šviesi mūrinė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, kokią matome šiandien, pastatyta 1865 m.
Karvio Šv. Juozapo bažnyčia
Mūrinė Šv. Juozapo Sužadėtinio bažnyčia iškilo Karvyje 1864 m. pabaigoje.
Karvio bažnyčia – romantizmo laikotarpio neogotikos pavyzdys. Kaip ir dauguma šalyje statytų šios epochos statinių, bažnyčia pastatyta komponuojant plytų bei lauko akmenų mūrą. Nepamatysime čia būdingų gotikos šventovėms kontraforsų ar iš tūrio gale išsišovusios apsidės. Šventovės vidus mums atskleidžia gan tipišką romantizmo laikotarpio sprendinį, kur klasicizmo epochos principai persipina su laisvai interpretuojamais gotikiniais ornamentais.
Bukiškių Kristaus Gimimo cerkvė
Bukiškių Kristaus Gimimo cerkvė – Lietuvos kultūros vertybė, išsiskirianti savo sakraline bei architektūrine reikšme.
Kristaus Gimimo cerkvės architektūroje pastebimi istorizmo stiliui būdingi bruožai – tai atkartoti praeities meno stiliai. Stačiakampio plano šventykla yra su apside – pusapvale pastato dalimi, kurią dengia puskupolis. Be centrinio kupolo cerkvės šoninius bokštelius puošia dar keturi aštuoniakampio šalmo formos mėlynos spalvos kupolai.
