Komentuoja Dalius Morkvėnas, Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros “Keliauk Lietuvoje” direktorius
Remiantis naujausiais Lietuvos statistikos departamento ir Europos kelionių komisijos duomenimis, Lietuva yra tarp žemyno lyderių pagal užsienio turistų srautų augimą. Pernai pademonstravome 11 procentų augimo rodiklį, nusileidę tik Juodkalnijai ir Turkijai. Nepaisant dviženklio užsienio turistų srautų augimo, toliau atsiliekame nuo kaimynų tiek pagal absoliučius turistų skaičius, tiek pagal turistų skaičių, tenkantį vienam šalies gyventojui.
Augti iš sąlyginai žemos startinės bazės nėra didelis pasiekimas. Iš visų Baltijos šalių pernai Lietuva sulaukė mažiausiai užsienio turistų. Pernai metais Lietuvoje apsilankė 1,94 mln. turistų iš užsienio, Latvijoje – 1,95 mln., Estijoje – 2,25 mln. Taip pat Lietuva vis dar stipriai atsilieka pagal turistų skaičių, tenkantį vienam šalies gyventojui. Estijoje viena šalies gyventojui tenka 1,7 turisto, Latvijoje – 1,0 Lietuvoje – tik 0,7.
Lyginant su 2018 m., Lietuva sulaukė 191 tūkst. daugiau turistų iš užsienio, tuo tarpu Estijoje stebėtas augimas buvo 113 tūkst. o Latvijoje – tik 21 tūkst. turistų iš užsienio. Viena iš spartesnio augimo sąlygų yra tai, kad Lietuvos atvykstamojo turizmo rinka yra labiau diversifikuota. Tiek Latvija, tiek Estija yra labiau priklausomos nuo kelių tikslinių rinkų. Pernai augimui Lietuvoje didžiausią įtaką turėjo turistų srautai iš Vokietijos (+13,5 tūkst.), Suomijos (+7,8 tūkst.) , Prancūzijos (+7,4 tūkst.), Ukrainos (+41,2 tūkst.), Lenkijos (+11,8 tūkst.), Baltarusijos (+13,0 tūkst.), Nyderlandų (+6,3 tūkst.) ir Izraelio (+4,2 tūkst.).
Plėtojant turizmą šalyje augimas nėra vienintelis iššūkis. Lygiai taip pat svarbu skatinti turistus praleisti daugiau laiko keliaujant šalies viduje, tolygiau paskirstant jų srautus ir atnešamą ekonominę naudą šalies regionams. Šios užduoties jau ėmėsi tokios šalys kaip Nyderlandai, Belgija ir Islandija. Nors Lietuva dar nesusiduria su neigiamais nevaldomų turistų srautų padariniais, jau dabar verta imtis priemonių, nukreiptų į turizmo skatinimą už populiariausių traukos taškų ribų.
Lietuvoje turistai iš užsienio apsistoja ilgesniam laikui nei kitose Baltijos šalyse. 2019 m. vidutiniškai užsienio turistai vienoje Lietuvos apgyvendinimo įstaigoje praleido 2,14 naktis, Latvijos – 1,98, Estijos – 1,94. Stebime, kad turistai trumpiau apsistoja vienoje apgyvendinimo įstaigoje, nei, 2014 m, kuomet vidutinė viešnagės trukmė buvo 2,24 naktys. Tai nebūtinai reiškia, kad trumpėja ir jų viešnagė šalyje. Paimkime praktinį atvejį – žmogus, nusprendęs atvykti į Lietuvą pamatęs serialą „Černobylis“, viešnagės metu apsistojo Vilniuje, Ignalinos rajone ir Kaune. Taikant dabartinius metodus, matysime tris atskiras vienos nakvynės „turisto keliones“. Šį trūkumą padėtų išspręsti vieningos turistų registracijos sistemos įvedimas, kokią jau turi Kroatija ir apie kurios sukūrimą kalba Estija.
