„Šiandien galime didžiuotis, kad pasaulis atranda Lietuvą per naują fenomenalų reiškinį“, – sako Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė menotyrininkė dr. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, kalbėdama apie sostinėje esantį Dievo Gailestingumo paveikslą. Piligrimai įveikia ir tūkstančius kilometrų, norėdami pamatyti ne tik Aušros vartus, tačiau ir šį jiems svarbų objektą. Jis turėtų sulaukti nemažai dėmesio ir po popiežiaus Pranciškaus vizito Lietuvoje.
Dr. S. Maslauskaitė-Mažylienė pažymi, kad piligrimystė Lietuvoje – labai sena tradicija, turinti gilias šaknis mūsų kultūroje.
„Tikrai žinome piligrimus, XVII amžiuje traukusius iš visos Lietuvos didžiosios kunigaikštystės prie švento Kazimiero kapo, žinome ir XVIII amžiuje prasidėjusią piligrimystę į Aušros vartus, į kitas Marijos šventoves XX amžiaus pradžioje“, – pasakoja Bažnytinio paveldo muziejaus vadovė.
Ji pabrėžia, kad jau kurį laiką galime kalbėti apie tam tikrą Dievo gailestingumo kultą – piligrimai iš viso pasaulio vyksta į Lietuvą, norėdami pamatyti Dievo Gailestingumo šventovėje esantį vieną garsiausių Katalikų bažnyčioje paveikslą – Dievo Gailestingumo paveikslą.
Vilniuje 1934 m. Eugenijaus Kazimirovskio nutapytas paveikslas ir jo kopijos pasaulyje šlove prilygsta Mona Lizai – kasmet tūkstančiai turistų atvyksta jo aplankyti ir gauti Dievo gailestingumo malonių. Kartu su vilnietiškos kilmės Dievo gailestingumo kultu po pasaulį plačiai plinta ir paties paveikslo kopijos.
Dr. S. Maslauskaitė-Mažylienė pažymi, kad vertėtų nepamiršti ir kitų svarbių piligrimystės objektų Lietuvoje.
„Yra ir kitų dalykų – Aušros vartai, Šiluva, Žemaičių Kalvarija, Pažaislis, Pivašiūnai, Krekenava. Trakai. Tų taškų yra galybė“, – tikina pašnekovė.
LRT TELEVIZIJOS laida „Laba diena, Lietuva“, LRT.lt
