Europa – ne tik istorijos ir kultūros lopšys, bet ir žemynas, turintis aktyvių bei užgesusių ugnikalnių. Dėl tektoninių plokščių judėjimo mūsų regione galima rasti tiek veikiančių, tiek snaudžiančių ugnikalnių, kurie vilioja keliautojus savo įspūdingais kraštovaizdžiais, geoterminiais reiškiniais ir galimybe iš arti pamatyti gamtos jėgą. Tad norintiems pamatyti veikiančius ugnikalnius siūlytume keliauti į Italiją arba Islandiją, tiesa pastarojoje valstybėje išsiveržimai vyksta beveik kas ketverius metus.
Italija – ugnikalnių karalystė
Italija yra viena iš aktyviausių ugnikalnių zonų Europoje, nes ji yra ties Afrikos ir Eurazijos plokščių sandūra. Ugnikalnius Italijoje galima išvysti šiose vietose:
- Etna (Sicilijos sala) – tai aukščiausias ir vienas aktyviausių ugnikalnių Europoje. Jis nuolat spjaudo lavą ir pelenus, todėl lankytojai gali iš arti stebėti vulkaninę veiklą.
- Vezuvijus (Netoli Neapolio) – šis ugnikalnis pagarsėjo tuo, kad 79 mūsų eros metais sunaikino Pompėjos ir Herkulaniumo miestus. Nors dabar jis neaktyvus, galima užkopti į jo viršūnę ir pasigrožėti Neapolio panorama. Vis dėlto yra tik laiko klausimas, kada jis vėl išsiverš ir sukels didžiulį pavojų milijoninio Neapolio gyventojams.
- Flegrėjaus laukai (Campi Felgrei) – „degantys laukai“ netoli Neapolio – milžiniškas superugnikalnio kompleksas, esantis netoli Neapolio, po žeme slepiantis aktyvų magmos židinį. Tai ne vienas atskiras ugnikalnis, o didžiulė teritorija, kurioje yra daugybė kraterių, fumarolių (iš gelmių besiveržiančių garų ir dujų) ir karštųjų versmių. Galime sakyti, kad šie laukai yra mažoji JAV „Yellowstone“ parko versija, po kuriuo slypi didelis pavojus visai Europai.
- Strombolis (Lipario salynas, Sicilijos regionas) – vienas iš nedaugelio pasaulio ugnikalnių, kuris išsiveržia beveik nuolat. Naktį galima stebėti įspūdingus lava švytinčius sprogimus.
- Vulcano – tai veikiantis ugnikalnis Italijoje, esantisLipario salyne (Šiaurinė Sicilijos pakrantė, Tirėnų jūra). Jis laikomas vienu iš pavojingiausių ugnikalnių regione dėl savo aktyvios fumarolių (garų ir dujų) išsiveržimų. Beje, būtent nuo šio ugnikalnio kilo pats žodis „vulkanas“.
Islandija – ugnies ir ledo šalis
Islandija garsėja savo unikaliais kraštovaizdžiais, kuriuos formuoja nuolatinė ugnikalnių veikla. Vietiniai juokauja, kad pas juos galima tiksliai matuoti laiką, nes ugnikalniai išsiveržia kas ketverius metus.
- Fagradalsfjall – 2021 m. išsiveržęs ugnikalnis tapo populiaria turistų vieta, nes buvo lengvai pasiekiamas ir saugus stebėjimui.
- Hekla – vienas garsiausių Islandijos ugnikalnių, dažnai vadinamas „pragaro vartais“.
- Eyjafjallajökull – šis ugnikalnis išgarsėjo 2010 m., kai jo išsiveržimas sutrikdė oro eismą visoje Europoje.
Ispanija – Kanarų salų ugnikalniai greta Afrikos žemyno
Kanarų salos yra aktyvios vulkaninės zonos dalis, todėl ten galima išvysti tiek senus, tiek neseniai išsiveržusius ugnikalnius.
- Teidė (Tenerifė) – tai aukščiausias Ispanijos taškas (3715 m) ir trečias pagal dydį vulkaninis kalnas pasaulyje (skaičiuojant nuo vandenyno dugno). Jis yra Teidės nacionalinio parko dalis, o jo viršūnę galima pasiekti keltuvu arba pėsčiomis. Peizažai čia primena Mėnulį ar Marsą.
- Cumbre Vieja (La Palma) – šis ugnikalnis išgarsėjo 2021 m., kuomet jo išsiveržimas sunaikino šimtus pastatų ir užpylė lavos srautais didelę dalį salos. Šiandien ši vietovė pritraukia lankytojus, norinčius pamatyti lavos laukus ir naujai susiformavusią teritoriją.
- Timanfaya (Lanzarotė) – šioje saloje yra nacionalinis parkas, kuriame galima pamatyti sustingusią lavą, geotermines versmes ir net restoraną, kuriame maistas kepamas naudojant natūralų vulkaninį karštį.
Graikija – kvapą gniaužiančių istorinių įvykių paveldas
- Santorinis – ši Graikijos sala yra milžiniško išsiveržimo, įvykusio apie 1600 m. pr. Kr., rezultatas. Sakoma, kad būtent šis išsiveržimas galėjo sunaikinti legendinę Atlantidą. Maža to, kad buvo sunaikinta sala, bet salos gyventojus ištiko Pompėjos miesto likimas. Šiandien galima aplankyti Nea Kameni salą, kur vis dar matomi fumaroliai ir karštosios versmės. Tiesa, iš salos masiškai bėgo turistai ir gyventojai, kuomet 2025-aisiais salą pradėjo drebinti virtinė žemės drebėjimų. Praėjus daugiau nei mėnesiui, Graikijos turizmo ministras tikina, kad jau kovo antrąją savaitę į salą grįžti bus saugu ir ugnikalnio išsiveržimas nenumatomas.
- Kolumbo (arba Kolumbas) – tai povandeninis ugnikalnis, esantisapie 8 km į šiaurės rytus nuo Santorinio salos. Jis yra vienas iš aktyviausių povandeninių vulkanų Egėjo jūroje ir priklauso tam pačiam Egėjo jūros vulkaniniam lankui kaip ir garsusis Santorinio ugnikalnis. 2022 m. tyrimai parodė, kad magmos lygis kyla greičiau nei manyta, o tai gali reikšti, kad ateityje galimas naujas išsiveržimas.
- Kos sala – nors čia nėra aktyvaus ugnikalnio, sala turi daug karštųjų versmių, kurios yra susijusios su Egėjo jūros vulkaniniu lanku.
Portugalija – Azorų ir Madeiros salų ugnikalniai
- Pico ugnikalnis (Azorai) – tai aukščiausias Portugalijos kalnas (2351 m) ir aktyvus ugnikalnis, į kurį galima užkopti ir pasigrožėti Atlanto vandenyno panorama.
- Furnas (San Migelio sala, Azorai) – ši vietovė garsėja karštosiomis versmėmis ir geizeriais.
Prancūzija – Overnės regiono ugnikalniai
- Puys grandinė (Chaîne des Puys), nors šie ugnikalniai yra užgesę, jų kūginės formos kraštovaizdis yra unikalus ir saugomas UNESCO. Ši vietovė yra puikus pasirinkimas žygiams ir gamtos tyrinėjimams.
Taigi Europa yra puiki vieta ugnikalnių entuziastams, kur galima išvysti tiek aktyvių lavos fontanų, tiek įspūdingų užgesusių kraterių. Nesvarbu, ar keliaujate į Islandiją, Italiją, Ispaniją, Graikiją ar Portugaliją, kiekviena iš šių vietų siūlo unikalią galimybę pažinti galingąsias Žemės jėgas iš arti.
