Daugelis pastebi pokyčius sostinės keliuose – eismą vis gausiau papildo dviratininkai, kurie šią transporto priemonę renkasi ne tik važiuojant į darbą, apsipirkti ar pasiekti kitą kelionės tikslą, bet ir pasivažinėti savo malonumui ar sportuoti. Į dviratininkus orientuotas miesto progresas – taip pat akivaizdus. Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, nuo 2014 iki 2018 metų Vilniaus apskrityje nutiesta per 50 km dviračių takų, o šiemet planuojama tiesti daugiau kaip 20 km jungčių. Tačiau takai – nėra vienintelis dviratininkų poreikis.
Atsinaujinančios erdvės
Kad kelionės dviračiu tampa patogesnės ir saugesnės, pripažįsta ir patys dviratininkai. Vilniaus savivaldybės apklausos rezultatai skelbia, kad net 73% dviratininkų mano, jog situacija dviračių takuose pagerėjo. Tačiau svarbu ne tik keliauti, bet ir, prireikus, saugiai palikti dviratį. Į tai atsižvelgia ir miestas – pernai Vilniuje įrengta daugiau kaip 1800 naujų dviračių stovų, prie kurių galima prirakinti dviračius.
Ne tik naujai statomi, bet ir rekonstruojami objektai atnaujinami nepamirštant dviratininkų. Štai Vilniečių pamėgta Islandijos gatvė nuo šiol turi atskirą nuo pėsčiųjų ir automobilių taką, panaikintos automobilių stovėjimo vietos ir padidintas dviračių stovų skaičius, o vidutinis automobilių greitis buvo sumažintas specialiais greičio mažinimo kalneliais.
Dėmesys dviratininkams žadamas ir rekreacinėje zonoje prie Baltojo tilto. Ypač vilniečių pamėgta ir šiuo metu atnaujinama vieta 2020 metų vasarą vilniečius pasitiks naujais dviračių takais Neries krantinėje bei, žinoma, suteiks galimybę palikti dviratį specialiose vietose.
Į parduotuvę – su dviračiu
Vilniuje dviračiu ypač patogu keliauti trumpus atstumus, kuomet aplenkiami kamščiai ar su automobiliu važiuoti paprasčiausiai nepraktiška. Į trumpų kelionių sąrašą įeina ir važiavimas į parduotuvę. Tai pastebi ir prekybos tinklai, kurie sudaro galimybę palikti dviračius prie parduotuvės.
Prekybos tinklo IKI komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė teigia, jog didėjantis žmonių, besirenkančių dviratį kaip pagrindinę transporto priemonę, skaičius yra džiuginanti tendencija. „Dėl šios priežasties nuo šių metų IKI tapo masiškiausių dviračių renginio Lietuvoje – „IKI Velomaratono“ – vardo rėmėju ir dar didesnį dėmesį skiria aktyvaus ir sveiko gyvenimo būdo, teisingos mitybos skatinimui. Savo iniciatyva pasirūpinome, jog visoje Lietuvoje šalia mūsų parduotuvių, prie kurių yra pakankamai erdvės ir nekliudoma pėstiesiems, būtų įrengti dviračių laikikliai. Tiesa, didžioji dalis IKI parduotuvių ir ankščiau turėjo specialius laikiklius dviračiams, tačiau dabar jų skaičių dar padidinome. Visuomet atsižvelgiame ne tik į savo pirkėjų poreikius asortimento prasme, bet ir siekiame užtikrinti patogumą jiems atvykstant apsipirkti“, – sako B. Čaikauskaitė.
Šiuolaikiški būstai
Daugiabučių namų gyventojai savo dviračius įprato laikyti namuose, balkonuose, bendrojo naudojimo koridoriuose. Tačiau tai – ne visada patogu ar saugu. O ir su dviračiu atvykus pas draugus ar šeimą, dažniausiai reikia ilgai galvoti, kur saugiai palikti savo dviratę transporto priemonę.
Užsienyje populiarėjančios dviračių saugyklos, įrengtos automobilių stovėjimo aikštelėse, iš automobilių savininkų „atima“ 3–4 stovėjimo vietas, tačiau leidžia gerokai daugiau žmonių saugiai laikyti savo dviračius. Nors Lietuvoje ši idėja dar nėra prigijusi, tačiau naujų projektų vystytojai vis dažniau pagalvoja apie dviračių savininkus ir specialias dviračių laikymo vietas įrengia požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse arba pasirūpina dviračių stovais daugiabučių kiemuose. Tokie stovai ypač populiarūs žaliosiose zonose, o nauji būstai su dviračių laikymo erdvėmis pateikiami ir priimami kaip didelis privalumas.
