Vilniuje pėstieji juda patogiau – 38-iose šviesoforinėse sankryžose eismas reguliuojamas taip, kad žalio signalo jie laukia gerokai trumpiau. Dėl šių pokyčių pėstieji kasdien sutaupo maždaug 321 valandą laiko. Tuo tarpu vairuotojai esminės įtakos, dėl kurios formuotųsi ryškesnės spūstys, nepatiria.

Pakeitimų esmė yra programuoti šviesoforų reguliavimą ir taip palaipsniui mažinti pėsčiųjų laukimo trukmę. Trumpinant ją didėja ir saugumas. Ilgai laukdami žalios pėstieji sankryžas neretai kerta ir degant raudonai, ypač – ne piko metu, kai automobilių plika akimi atrodo mažiau.

„Pirmenybė pėstiesiems sankryžose yra dar vienas realus veiksmas, kuriuo skatiname judėjimą po miestą kojomis. Natūralu, kad trumpinant laukimo trukmę pėstiesiems, žalia kiek trumpiau dega vairuotojams – tačiau svarbu suprasti, kad pokyčiai pėstiesiems dėl tokio eismo reguliavimo yra žymiai ryškesni nei įtaka vairuotojams.

Pavyzdžiui, imkime Algirdo – J. Basanavičiaus g. sankryžą. Iki pakeitimų žalia pėstiesiems per šviesoforo ciklą čia užsidegdavo vieną kartą, o kito žalio reikėdavo laukti iki 78 sekundžių. Dabar žalias signalas pėstiesiems įjungiamas du kartus, po trumpiau. Išvada – žalios pėstieji čia laukia iki 37 s trumpiau. Tuo tarpu vairuotojams žalias signalas dega iki 10 s trumpiau, kas bendrame cikle yra žymiai mažesnis pokytis lyginant su teigiamais pokyčiais pėstiesiems“, – sako „Susisiekimo paslaugos“ Eismo organizavimo skyriaus vadovas Robert Markovski.

Prioritetas pėstiesiems jau pritaikytas Senamiesčio kilpų prieigose – Pylimo, Bazilijonų, M. Daukšos, Šventaragio, B. Radvilaitės gatvėse, Gedimino pr., taip pat T. Kosciuškos g., beveik visoje Algirdo ir Mindaugo gatvėse. Vidutinė žalios laukimo trukmė pėstiesiems čia trumpėjo nuo 42,9 iki 27,7 sekundžių. 

Kas toliau?

Artimiausiu metu pokyčiai numatyti ir Naujamiestyje – Savanorių pr. ir Kauno gatvėje.

Iki 2023 m. pabaigos planuojama mieste turėti iš viso 150 vietų, kuriose prioritetas bus taikomas pėstiesiems – didžiojoje dalyje šviesoforais reguliuojamų sankryžų ir visose reguliuojamose perėjose. Pokyčiai įgyvendinami ten, kur pėsčiųjų eismas aktyviausias – ne pagrindinėse intensyvaus transporto judėjimo ašyse.

Sankryžos atrinktos atsižvelgiant į Vilniaus darnaus judumo plane apibrėžtą centrinę miesto teritoriją, įvertinus gatvių kategorijas ir funkcinę jų paskirtį, traukos centrus, pavyzdžiui, švietimo ir sveikatos įstaigas. Taip pat – netoliese esančias viešojo transporto stoteles, kad keliones pėsčiomis būtų dar patogiau derinti su judėjimu autobusais ar troleibusais.

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

24 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Rekomenduojami VIDEO

Susiję straipsniai

Reklama

Ar girdėjote kaukiančias perspėjimo sirenas?

Welcome Back!

Login to your account below

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Add New Playlist