Vilniaus gatvės

Apmokestinti taršiausius automobilius senamiestyje – dar ne planuose: Vilnius apsiriboja alternatyvomis

Idėja apmokestinti automobilių eismą senamiestyje dar nenugulė oficialiuose savivaldybės dokumentuose, sako Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos ir energetikos komiteto pirmininkė Dovilė Rimkutė. Ji nurodo – kol kas tarša mažinama kitais būdais, iki 2023 metų žalesniu taps ir viešasis transportas.

D. Rimkutė Eltai atskleidė, kad konkretūs planai apmokestinti taršių automobilių judėjimą centrinėje sostinės dalyje nesvarstomi – siūlymai dar tik formuluojami.

„Idėja kažkaip riboti ar apmokestinti taršius automobilius ir jų įvažiavimą į senamiestį yra svarstoma idėjų lygmenyje, tačiau kol kas konkrečių planų kaip ir dėl to neturime, nesvarstome. (…) Ateityje jų galima tikėtis“, – sakė D. Rimkutė.

 

Jos teigimu, kol kas apsiribojama kitomis priemonėmis, į kurias miesto valdžia jau investuoja. Anot politikės, taršą mieste mažina gatvių valymas vakuuminėmis šlavimo mašinomis, taip pat gatvės yra želdinamos, mieste kuriamos žaliosios erdvės, taip skatinant gyventojus rinktis keliones pėsčiomis ar dviračiais, sako ji.

„Siekiant identifikuoti problemiškiausius taškus, natūralu, kad reikia turėti ir taršos matavimo mechanizmus. Neseniai įrengėme papildomas dvi naujas mobilias taršos matavimo stoteles, ketiname įrengti dar vieną, jos leidžia įvertinti taršos lygį. Žinoma, dar greičio mažinimas dalyje gatvių yra priemonė, kad būtų patogiau važinėti dviratininkams“, – kitas priemones įvardijo D. Rimkutė.

„Tas pats kilpinis eismas prisidėjo prie taršos mažinimo senamiestyje“, – pridūrė politikė.

 

Apie tai, kad didieji Lietuvos miestai galėtų svarstyti riboti taršiausių automobilių eismą miestų centruose, šią savaitę viešai teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Trečiadienį Vyriausybės posėdyje, pristatydamas Aplinkos ministerijos (AM) parengtus taršai mažinti skirtus mokestinius pakeitimus, S. Gentvilas pažymėjo, kad oras Vilniuje užterštas labiau, nei kituose Europos miestuose, pavyzdžiui, Paryžiuje, Briuselyje, Stokholme ar Kopenhagoje.

„Europos Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Vilnius yra taršesnis už didžiąsias Europos sostines, mums tiesiog būtina tvarkytis“, – posėdyje kalbėjo ministras.

 

Žada daugiau viešojo transporto

D. Rimkutė pasakojo, kad savivaldybė iki 2023 m. planuoja atnaujinti viešojo transporto parką, kurį, nurodo pašnekovė, sudarys 221 elektrinis ir 349 dujiniai autobusai, 200 troleibusų, iš kurių 120 – autonominės eigos.

Tokį atnaujinimą, anot D. Rimkutės, savivaldybė įgyvendins iki 2023 m., investicija kainuos 245 mln. eurų.

 

Paklausta kaip Vilnius ketina skatinti miestiečius iš automobilio persėsti į viešąjį transportą, savivaldybės atstovė teigė, kad naudotis viešuoju transportu svarbiausia įpratinti besiplečiančių sostinės rajonų gyventojus.

„Miestas yra plėtros stadijoje, atsiranda ir naujų rajonų, tai tikslas yra, kad naujų rajonų ir gyvenviečių gyventojai turėtų galimybę iškart persėsti į autobusą. Jei mes nesukuriame infrastruktūros, kai tas projektas konkretus atsiranda, tai yra kaip ir skatinamas tas paprotys važinėti automobiliu, o ne viešuoju transportu“, – kalbėjo D. Rimkutė.

Pritarta priemonėms mažinti transporto taršą

 

Trečiadienį Vyriausybė pritarė dviem AM pasiūlymams, skirtiems skatinti gyventojus rinktis ekologiškesnį transportą ir mažinti transporto taršą.

Vienu jų, nuo 2023 m. už daugiau nei 130 g/km CO2 į aplinką išleidžiančius automobilius vairuotojai kasmet turėtų susimokėti. Kasmet minimali apmokestinamų CO2 emisijų riba mažėtų, o 2026 m. būtų apmokestinami ir daugiau kaip 100 g/km CO2 išmetantys lengvieji automobiliai.

Didžiausią mokestį mokės senų dyzelinių transporto priemonių vairuotojai. Benzinu ar dujomis varomi automobiliai būtų apmokestinami maždaug dvigubai mažiau. Pirmuosius dvejus metus, iki 2025 m., mokesčiui būtų taikoma 50 proc. lengvata.

Kita ministerijos iniciatyva – dar po metų padidinti akcizus taršiausiam kurui. Akcizą dyzelinui AM siūlo didinti 10 proc., o iki 2024 m. – suvienodinti su benzino.

Lukas Juozapaitis (ELTA)

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
15 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
5 Komentarai
naujausius
seniausius labiausi vertinti
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Arvydas Norkūnas
Arvydas Norkūnas
1 mėnesį

KAI PASTATYS ESTAKADĄ TARP KONSTITUCIJOS PR. IR NARBUTO GATVĖS TAI IR BEZDALAS IŠ AUTOMOBILIŲ BE JOKIŲ MEDŽIŲ SODINIMO VIDURYJE GATVĖS IŠNYKS. AŠ TAI SKIRČIAU 30 MLN MIESTO BIUDŽETO LĖŠŲ TOKIEMS SPRENDINIAMS KASMET. O IR JUDĖJIMĄ DVIRAČIAIS BEI REALŲ DEGUONIES KIEKIO DIDINIMĄ ATMOSFEĮROJE GALIMA SKATINTI VISIŠKAI KITOKIAIS BŪDAIS!

Remis
Remis
1 mėnesį

Teisingai, nereikia aklai sekti kitų miestų pėdomis – ne veltui mes esame vienas iš inovatyviausių miestų Europoje!

Paulius
Paulius
1 mėnesį

Nesuprantu VMS. Pvz. gatvių standartas – ryžtingai priima nepopuliarų sprendimą, o čia – mes jau beveik paskutiniai Europoje kurie neturi tokio draudimo – bet jau nebeužtenka ryžto?

Paskutinį kartą redaguota 1 mėnesį (Paulius)
aha
aha
1 mėnesį

“S. Gentvilas pažymėjo, kad oras Vilniuje užterštas labiau, nei kituose Europos miestuose, pavyzdžiui, Paryžiuje, Briuselyje, Stokholme ar Kopenhagoje”

BS

Gyventojas
Gyventojas
1 mėnesį

Vilniaus savivaldybės darbuotojai silpni ir beviltiški padaryti ką nors protingai. Toliau matom smirdalus.

Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button