Vilniaus gatvės

Aiškina spūsčių kaitą Vilniaus mieste: nuo kovo reikės daugiau kantrybės

Sausį transporto srautai Vilniuje sumažėjo dėl mokinių bei studentų atostogų, sesijų, informuoja SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Miesto eismo organizavimo departamento vadovas Aleksėjus Apanovičius. Vis dėlto jis perspėja, kad transporto srautai vėl išaugs kovo mėnesį, o piką pasieks balandį. Tuomet vairuotojams gatvėse prireiks daugiau kantrybės.

Daugelis vilniečių sausį pastebėjo laiko atžvilgiu sutrumpėjusias keliones į darbus.

LRT.lt skaitytoja Dovilė teiraujasi, ar spūsčių sumažėjo dėl pakeisto šviesoforų darbo, ar dėl studentų ir mokinių atostogų.

 

„Į darbą tenka keliauti Laisvės prospektu, Narbuto gatve. Paprastai tai – labai užsikimšusios miesto arterijos rytais. Ypač prasta situacija buvo lapkritį, gruodį iki švenčių. Šiuo metu į darbą atvykstu be spūsčių, sankryžoje priešais mane geriausiu atveju išsirikiuoja kokie trys automobiliai.

Po darbo paprastai renkuosi kitą maršrutą – Savanorių prospektą ir vakarinį aplinkkelį, kai kada tenka keliauti ir Pilaitės prospektu į Pilaitės mikrorajoną. Tačiau ir čia šiuo metu situacija geresnė, o automobiliai juda greičiau nei minėtąjį lapkritį ar gruodį. Kokios priežastys galėjo lemti, kad Vilniuje sumažėjo spūsčių?“ – rašo LRT.lt skaitytoja.

Kaip LRT.lt teigė A. Apanovičius, ilgalaikių transporto srautų stebėjimų metu nustatyta, kad sausio–gegužės laikotarpiu srautai visada padidėja kovą, o piką pasiekia balandį – vėliau prasideda atostogos, sesijų metas aukštosiose mokyklose ir tai esą lemia mažėjantį automobilių skaičių, todėl sumažėja ir spūsčių.

 

„Be to, Vilniuje įdiegta automatizuota eismo valdymo sistema, kuri prisitaiko prie realių srautų gatvėse: eismo reguliavimas vykdomas pagal realius transporto srautus. Sumažėjus transporto kiekiui iš tam tikros krypties, sistema automatiškai perskaičiuoja žalio signalo trukmę visoms kryptims, t. y., jei kažkuria kryptimi transporto priemonių skaičius sumažėja, žalio signalo trukmė paskirstoma kitiems eismo dalyviams. Šis lankstus reguliavimas taip pat prisideda prie efektyvesnio srautų valdymo ir spūsčių mažinimo sostinės gatvėse“, – paaiškino SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atstovas.

Šių metų sausį rytinio piko metu Vilniuje vidutiniškai buvo fiksuojamos 10 transporto spūsčių, o vakarinio piko metu – 11.

Sausį, palyginus su gruodžiu, rytinio piko trukmė mieste sumažėjo 35 min. – iki 1 val. 16 min., o vakarinio piko trukmė sumažėjo 50 min. – iki 1 val. 32 min.

 

Remiantis išankstiniais skaičiavimais, Kalvarijų – Kareivių – Ozo g. sankryžos – vienos judriausių Vilniaus miesto sankryžų – paros vidutinis apkrovimas sausio mėn. (palyginti su gruodžio mėn.) sumažėjo maždaug 12 tūkst. automobilių (maždaug 15 proc.) – iki 79,2 tūkst., kai gruodžio trečiąją savaitę jis siekė apie 91,2 tūkst. automobilių per parą. Lyginant 2017 m. ir šių metų sausio mėnesius, Kalvarijų – Kareivių – Ozo g. sankryžos paros apkrovimas išliko panašus: 2017 metais sankryžą kirto apie 79,9 tūkst. automobilių per parą.

„Viena pagrindinių spūsčių Vilniuje priežasčių yra didelis automobilių skaičius – mūsų turimais duomenimis, kiekvienais metais transporto srautai Vilniuje tik auga. Keturiuose automobiliuose vidutiniškai važiuoja vos 5 asmenys, t. y., kiekvienas šeimos narys keliauja nuosavu automobiliu. Jei vidutinis kiekvieno automobilio užpildymas siektų bent 2,5–3 asmenis, gatvėse transporto sumažėtų kone dvigubai. Natūralu, kad mažėjant ar didėjant automobilių skaičiui gatvėse, spūstys atitinkamai mažėja ar didėja“, – LRT.lt komentavo A. Apanovičius.

Vytenis RadžiūnasLRT.lt

 
Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
0 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button