Viešojo transporto vizijos didžiuosiuose miestuose skiriasi – Vilnius atsisako metro transporto idėjos, Klaipėda, priešingai, planuoja vertinti tramvajų ir elektrobusų galimybes, o Kauno atstovai sako, kad jų mieste viešojo transporto sistema patogi gyventojams ir tobulinti reikia nedaug.
Vilniaus miesto viešojo transporto vizija – kol kas be metro ir tramvajų, bet su atsinaujinusiu autobusų ir troleibusų parku.
„Rengiamas bendrasis Vilniaus planas. Koncepcijoje numatyta, kad bus paliktos jungtys greitajam transportui. Šiandien nebūtų galima įvardinti, ar tai bus metro, ar tramvajus, bet technologijos tobulėja ir gali atsirasti galbūt bepiločiai autobusai ir t. t.“, – nurodo Vilniaus miesto vicemeras Linas Kvedaravičius.
Anot jo, miestui paliekama galimybė iki 2050 m. turėti tokio transporto viziją: „O šiuo metu numatoma autobusų plėtra. Tikimės, kad, tobulėjant elektroninių autobusų technologijoms, bus galima svarstyti ir apie elektrinių autobusų atsiradimą Vilniaus mieste, bet tam reikia sudaryti sąlygas – plėsti A juostas, kad transportas taptų greitesnis patogesnis keleiviams.“
Artimiausiu metu Vilnius planuoja įsigyti 40 naujų troleibusų bei 150 autobusų. Tam bus panaudota daugiau nei 15 mln. Europos Sąjungos lėšų, dar 40,5 mln. bus skirta iš miesto biudžeto.
Skirtingai nei Vilniuje, Klaipėdos miesto savivaldybė planuoja atlikti elektrinio transporto – tramvajų ir elektrobusų – galimybių studiją.
„Paprastai tokių studijų parengimas trunka nuo šešių iki devynių mėnesių. Įvertinus jos detalumo procedūras, galvojame, kad kitais metais greičiausiai rezultatai jau tikrai turėtų būti. Iš esmės jau būtų galima pradėti paruošiamuosius darbus būtent to elektrinio transporto atsiradimui, nes, kaip ten bebūtų, kaip ten toli atrodytų tie 2030 m., bet kol kas Europos Sąjungos sprendiniai yra tokie, kad nuo 2030 metų į centrinę miesto dalį įvažiuojančios transporto priemonės turi nenaudoti iškastinio kuro“, – atkreipia dėmesį VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktorius Gintaras Neniškis.
Tuo metu Kauno savivaldybės atstovai sako, kad jų viešojo transporto sistema yra patogi ir tobulintina reikia nedaug, atsižvelgiant į konkrečius gyventojų poreikius, nors neatmeta galimybės ateityje įvertinti ir naujų elektrinių transporto priemonių naudojimo mieste galimybes.
„Transporto sistema buvo gana stipriai per pastaruosius metus pertvarkyta integruojant maršrutinių taksi tinklą į bendrą autobusų tinklą. Taip pagerintos artimo priemiesčio susisiekimo galimybės, atsirado galimybė su tuo pačiu elektroniniu bilietus važiuoti autobusais ir maršrutiniais taksi, jungti keliones. Kalbant apie ateities planus, Kaunas planuoja atnaujinti viešojo transporto parką, visų pirma „Škoda“ troleibusus“, – nurodo Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras.
Jis priduria, kad priimtas sprendimas artimiausioje ateityje išlqikyti troleibusus, nes tai bus panaudota elektrobusų įkrovimui. Taip pat ketinama atnaujinti autobusų parką.
Bendra Europos Sąjungos strategija, kitaip dar vadinama „Baltąja knyga“, numato iki 2030 m. pasiekti, kad didžiųjų miestų centruose važinėtų tik ekologiškas transportas ir anglies dvideginis iš esmės nebūtų išmetamas.
Valdonė Rudenkienė, Loreta Mačiulienė, Marija Gabrienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
