Šių metų balandžio 2 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ paskelbė viešojo pirkimo konkursą projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas-Vilnius susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planui parengti.
Infrastruktūros vystymo plano rengėjas turės nustatyti optimalią „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius trasą, o taip pat numatyti infrastruktūros plėtrai reikalingas teritorijas, sudarant sąlygas darniai jos plėtrai.
Siekiant įvertinti inžinerinių sąlygų tinkamumą ir parengti planuojamų susisiekimo komunikacijų infrastruktūros objektų sprendinius, infrastruktūros vystymo plano rengėjas turės atlikti planuojamos teritorijos preliminarius žvalgybinius inžinerinius, geologinius, geotechninius, topografinius bei kitus inžinerinius ir archeologinius tyrimus.
Anot Geležinkelių infrastruktūros direkcijos vadovo Karolio Sankovski, kartu turės būti parengta planuojamos teritorijos plėtros koncepcija su ne mažiau kaip keturiomis naujosios geležinkelio linijos infrastruktūros objektų vystymo alternatyvomis.
„Taip pat, kartu su planu, bus atliktas ir poveiko aplinkai vertinimas, kuriame bus numatytos gyventojams aktualios neigiamo poveikio mažinimo preimonės, tokios kaip akustinės sienelės, apželdinimas, vibracijos mažinimo ar kitos priemonės“, – sakė K. Sankovski.
„Rail Baltica“ projektas apima šiuos susijusius infrastruktūros objektus: Kauno ir Vilniaus oro uostų geležinkelio stotis, abu miestus jungiantį 1435 mm pločio vėžės geležinkelio kelyną, Vilniaus keleivių geležinkelio stotį, Vilniaus intermodalinį terminalą, automobilių kelius ir gatves, pėsčiųjų bei dviračių takus.
Įtrauktos regioninės stotys
Rengiant „Rail Baltica“ linijos Kaunas–Vilnius geležinkelio trasos ir su ja susijusių infrastruktūros objektų plėtros bei pertvarkymo sprendinius, pagal poreikį bus suformuoti žemės sklypai ir servitutai – dėl to bus rezervuojamos teritorijos.
Sprendinių alternatyvos taip pat apima Lentvario, Vievio ir Kaišiadorių regioninių stočių prijungimą prie „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius.
Rengiamos plėtros koncepcijos alternatyvos turės būti formuojamos atsižvelgiant į Vilniaus prijungimo prie „Rail Baltica“ projekto galimybių studijoje jau identifikuotas alternatyvas, tačiau neapsiribojant jomis.
Pagal iki šiol atliktas studijas ir ekspertinius vertinimus, efektyviausias būdas prijungti Vilnių yra nutiesti naują dvikelį mišraus eismo geležinkelį, pritaikytą iki 249 kilometrų per valandą traukinių greičiui.
Infrastruktūros plėtrą inicijavo Vyriausybė
Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra inicijavusi parengti dar tris „Rail Baltica“ infrastruktūros plėtros planus, kurie apima ruožą nuo Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos iki Jiesios, Kauno geležinkelių mazgą bei „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros priežiūros depų plėtrą.
Šie infrastruktūros vystymo planai bus rengiami atskirai skelbiamais viešaisiais pirkimais.
Infrastruktūros vystymo planai rengiami siekiant darniai plėtoti „Rail Baltica“ infrastruktūrą, taikyti bendrus techninius parametrus Baltijos šalyse ir visoje geležinkelio linijoje užtikrinti maksimalų traukinių greitį.
Darbai Kauno mazge
Netrukus Kaune bus pradėti pagrindiniai europinės vėžės “Rail Baltica” rekonstrukcijos ir geležinkelio tiesimo darbai, todėl gegužę planuojama laikinai uždaryti traukinių eismą nuo Palemono iki Kauno geležinkelio stoties.
Šiuo metu ruože tarp Kauno ir Palemono geležinkelio stočių atliekami parengiamieji darbai – tvarkoma teritorija, kasamas gruntas, kertami medžiai, įrengiamos laikinos sandėliavimo aikštelės statybinėms medžiagoms. Taip pat įrengiama laikina stotis Palemone, tvarkoma infrastruktūra.
Šio „Rail Baltica“ įrengimo etapo metu bus rekonstruota apie 15 kilometrų geležinkelio kelio: nutiesti 9 kilometrai naujo europinės vėžės geležinkelio ir 2 kilometrai sugretinto europinės ir plačiosios vėžės geležinkelio kelio bei rekonstruota 3,6 kilometrai esamo plačiosios vėžės geležinkelio.
Vieni svarbiausių darbų atkarpoje Kaunas-Palemonas bus vykdomi unikaliame XIX amžiuje iškastame Kauno geležinkelio tunelyje, kuriame bus įrengta sugretinto europinės ir plačiosios geležinkelio vėžių geležinkelio atkarpa.
