Kelionė iš Vilniaus į Kauną geležinkeliu „Rail Baltica“ galėtų trukti apie 38 minutes, rašoma „Lietuvos geležinkelių“ ekspertų studijoje. Šiuo metu 100 kilometrų atstumą traukinys įveikia maždaug per 1 valandą.

Su Vilniaus prijungimo prie projekto „Rail Baltica“ galimybių studija ketvirtadienį Liublianoje  supažindinami Europos Komisijos atstovai ir partneriai.

„Vienas iš projekto prioritetų – sujungti šalių sostines. Vilniaus jungtis, leidžianti išnaudoti sostinės potencialą, neabejotinai pagerins viso projekto ekonominius rodiklius ir taps labai svarbia „Rail Baltica“ sėkmės dalimi“, – pranešime teigė „Lietuvos geležinkelių“ antrinės bendrovės „Rail Baltica Statyba“ generalinis direktorius Karolis Sankovskis.

Rengiant galimybių studiją, buvo įvertintos devynios Vilniaus jungties alternatyvos. Visų jų projektinis greitis keleiviniams traukiniams yra iki 250 km per valandą.

Pasak „Lietuvos geležinkelių“, artimiausiu metu Susisiekimo ministerija kreipsis į Vyriausybę, siekiant inicijuoti teritorijų planavimo dokumentų rengimą.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis balandžio pradžioje BNS sakė, kad Lietuva siekia užsitikrinti finansavimą 850 mln. eurų preliminarios vertės „Rail Baltica“ atšakai nuo Kauno iki Vilniaus. Jis teigė paraginęs Europos Komisiją teisiškai įforminti atšaką kaip dalį bendro projekto. Lietuva tikisi dar šioje finansinėje perspektyvoje gauti pinigų parengti naujo, modernaus Vilniaus-Kauno geležinkelio specialųjį planą. Jau netrukus turėtų būti aišku, koks bus jo maršrutas.

Susisiekimo viceministras Ričardas Degutis BNS tuomet teigė, kad „Lietuvos geležinkeliams“ atlikus Vilniaus-Kauno maršruto studiją, vėliau bus rengiamas daugiau nei 1 mln. eurų preliminarios vertės specialusis planas.

Susitarimas dėl atšakos į Vilnių buvo pasiektas 2014 metų balandį. Tų metų rudenį „Aecom“ studija parodė, jog atšaka iš Kauno į Vilnių būtų ekonomiškai naudinga ir kainuotų apie 850 mln. eurų.

„Rail Baltica“ projekte dalyvauja penkios Europos Sąjungos šalys: Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir netiesiogiai – Suomija. Bendra apskaičiuota projekto investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra apie 5,788 milijardo eurų.

Lietuvos geležinkeliai“ nurodo, kad projekto socialinė ekonominė nauda viršys 16 mlrd. Eurų. Investicijų Lietuvoje suma siekia apie 2,474 mlrd. eurų, iš kurių 85 proc. tikimasi finansuos ES.

Baigti tiesti europinę geležinkelio vėžę iki Talino planuojama 2025 metais, o naująją vėžę pradėti eksploatuoti 2026-aisiais. Šiuo metu europinė vėžė jau yra nutiesta nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos iki
Kauno. Ja gali važiuoti tiek krovininiai, tiek keleiviniai traukiniai.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

0 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Rekomenduojami VIDEO

Susiję straipsniai

Reklama

Ar per sakurų žydėjimą turi būti draudžiamas eismas Upės gatve?

Welcome Back!

Login to your account below

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Add New Playlist