Visuomenė nuo š. m. spalio 5 d. gali susipažinti su „Rail Baltica“ geležinkelio ruožo Vilnius-Kaunas alternatyvomis. Vietovių, per kurias eis geležinkelis, bendruomenės, susijusios organizacijos bei visuomenė kviečiama aktyviai dalyvauti ir bendradarbiauti teritorijų planavimo procese ir teikti pastabas bei pasiūlymus viešam projekto svarstymui.
Atvers naujas galimybes
„Lietuvos geležinkelių infrastruktūra žengia į visiškai naują lygį. Tai suteiks gerokai didesnes galimybes keliauti ir plėtoti verslą ne tik visai šaliai, bet ir kiekvienam šalia jo esančiam regionui atskirai, iš esmės pakeis infrastruktūros teikiamas naudas. Kad pokyčiai kuo labiau atlieptų gyventojų lūkesčius, kviečiame išsakyti savo nuomones bei pageidavimus, nes ateities geležinkelių infrastruktūra kuriama kartu“, – sako už projekto „Rail Baltica“ vykdymą Lietuvoje atsakingos bendrovės „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovski.
Nors Vilnius nutolęs nuo pagrindinės „Rail Baltica” trasos, 2014 metais projektą įgyvendinančios šalys pritarė sprendimui prie europinio standarto geležinkelio prijungti ir Lietuvos sostinę. Vilniaus jungtis taps visaverte projekto dalimi, o Vilniaus geležinkelio stotis – tarptautine „Rail Baltica“ stotimi.
Sprendimas prijungti Vilnių neabejotinai padidino visos „Rail Baltica“ vertę. Anksčiau apie projektą kalbėta daugiau kaip apie jungtį tarp Skandinavijos šalių ir Vakarų Europos. Vilniaus jungtis atsiveria logistikos kelius į Rytų valstybes.
Patogesnė infrastruktūros sistema
Lietuvos transporto infrastruktūrai svarbu ir tai, kad „Rail Baltica“ atkarpa Vilnius-Kaunas įgalins sujungti ir Vilniaus bei Kauno oro uostus, intermodalinius terminalus, laisvosios ekonomikos zonas bei kitus svarbius objektus.
„Rail Baltica” įtaką pajus ir gyventojai, gyvenantys netoli būsimos europinio geležinkelio vėžės. Jau dabar šalia geležinkelio esantys miesteliai išnaudoja susisiekimą geležinkeliu ir dažnas dirba Vilniuje ar Kaune, nes šiuos miestus labai patogu pasiekti traukiniu.
Įgyvendinus „Rail Baltica” projektą susisiekimas taps dar patogesnis, tad geležinkelio ruože esantys miestai savo patogumu konkuruos su miegamaisiais didmiesčių rajonais, o taip pat, ekspertų teigimu, išaugs nekilnojamo turto kaina palei liniją esančiuose regionuose.
Dar didesnės galimybės keliauti atsivers sostinės ir aplinkinių rajonų gyventojams, nes kelionė traukiniu į nemažai didelių miestų bus greitesnė ir patogesnė nei automobiliu ar net lėktuvu. Planuojama, jog Varšuva bus pasiekiama per 4 val. 7 min.) Talinas bus pasiekiamas per 3 val. 38 min., Ryga – per 1 val. 54 min., Kaunas – per 38 min., o Panevėžys – per 57 min.
Rinksis iš keturių alternatyvų
Projekto įgyvendintoja UAB „Sweco Lietuva“ parengė keturis alternatyvius maršrutus, kuriais galėtų driektis „Rail Baltica“ geležinkelis tarp Vilniaus ir Kauno. Iš jų bus išrinkta optimali alternatyva, labiausiai atitinkanti susisiekimo poreikius ir kurios pasekmės aplinkai bus mažiausios.
Optimalios naujos trasos „Rail Baltica“ geležinkeliui ieškoma dėl to, kad šiuo metu eksploatuojamas geležinkelis tarp Vilniaus ir Kauno dėl savo geometrijos neatitinka „Rail Baltica“ keliamų reikalavimų traukinių greičiui.
Kur susipažinti
Visuomenė susipažinti su parengtu Inžinerinės infrastruktūros vystymo plano (IIVP) plėtros alternatyvomis bei Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaita gali informacinėje sistemoje TPDRIS (http://www.tpdris.lt/lt_LT/web/guest/sarasas, TPD Nr. S-NC-00-19-10), Web GIS internetinėje erdvėje (https://tiny.cc/rbaltica), planavimo organizatoriaus buveinėje, Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje (https://sumin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/projekto-rail-baltica-gelezinkelio-linijos-kaunas-vilnius-susisiekimo-komunikaciju-inzinerines-infrastrukturos-vystymo-planas) bei SPAV dokumentų rengėjo interneto svetainėje (https://www.sweco.lt/pranesimai/svarbus-pranesimai/rail-baltica-gelezinkelio-linijos-koncepcija/).
Viešas susirinkimas įvyks 2021 m. lapkričio 4 d. 18:30 val. nuotoliniu būdu. Vaizdo transliavimo nuoroda: https://bit.ly/3kCElyA.
