Traukiniai

Netolima ateitis: traukiniu iš Vilniaus į Varšuvą – per kiek daugiau nei 4 valandas

Planuojama, kad įgyvendinus geležinkelio projektą „Rail Baltica“ greitieji „Rail Baltica“ traukiniai iš Talino į Varšuvą ir iš Talino į Vilnių važiuos keturis kartus per dieną, o maršrutu Vilnius-Kaunas-Varšuva vyks iki dešimties traukinių per dieną.

Pagal numatytą projektą, kelionė traukiniais iš Kauno į Vilnių užtruktų apie 38 min., o į Panevėžį – 37 min. Iš Kauno iki Rygos traukiniu nuvažiuoti užtruktų 1 val. 40 min., iki Talino – 3 val. 18 min, o į Varšuvą – 3 val. 27 min.

Tuo tarpu Vilnius būtų pasiekiamas ne tik per Kauną, bet ir per Panevėžį. Iki pastarojo traukiniu nuvykti iš sostinės pavyktų per 57 min.

 

„8 minutes keliaus traukinys tarp Rygos centrinės stoties ir Rygos oro uosto. Tada keliaujame į Panevėžį, iš Panevėžio galima keliauti tiesiai į Kauną arba tiesiai į Vilnių. Galima bus keliauti tiesiai į Vilnių be sustojimo Kaune arba toliau keliauti į Varšuvą. Tačiau tai priklausys nuo traukinių naudingumo, kokie keleiviai kur norės keliauti“, – teigė „RB Rail AS“ vyriausiasis finansininkas ir valdybos narys Ignas Degutis.

„Tada bus galima pasiekti Berlyną naktiniais traukiniais“, – pridūrė jis.

Anot I. Degučio, Berlyną iš Lietuvos bus galima pasiekti per 12 valandų. Numatoma, kad naktimis bus galima keliauti dviem traukiniais: Talinas-Ryga-Kaunas-Varšuva ir Vilnius-Kaunas-Varšuva-Berlynas.

 

„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica“ trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino. Projekte taip pat numatyta atskira geležinkelio linija Kaunas–Vilnius.

Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.

Projekto statybos, kurių numatoma vertė siekia apie 5,8 mlrd. eurų, yra didžiausia investicija, skirta pagerinti mobilumą ir kelionių galimybes, plėtoti verslą, turizmą ir prekių mainus regione.

Numatoma projekto pabaiga – 2026 metai.

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
79 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
4 Komentarai
naujausius
seniausius labiausi vertinti
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Kisa
Kisa
6 mėnesius

O Naujuosiuose Vasiukuose bus sustojimas?

Laris
Laris
6 mėnesius

Dar neseniai sake kaunas vilnius maziau nei per 30min. Dabar jau 38. Kai baigs bus 45min. O jau ir dabar vaziuoja per valanda. Esme kad nauja veze statoma salia senosios kuri yra labai vingiuota. Del to traukiniui nera kur isvystyti didelio greicio. Kitas dalykas europoje yra atskiros vezes kroviniams ir keleiviams, kas leidzia pasiekti greicius keleiviniams traukiniams. Lietuvoje ji bus viena viskam, todel ja ir negalima greitai vaziuoti. Is paciu gelezinkelieciu girdejau kad bent kaunas vilnius nebus labai jau greiciau negu kad dabar yra. O dar jei stos kiekvienam baznytkaimyje kaip dabar tai vis tiek virs valandos vaziuos

Zaza
Zaza
6 mėnesius

> traukiniu iš Vilniaus į Varšuvą – per kiek daugiau nei 4 valandas
..ir uz 100-150 euru. Aciu, bet gal ne.

Auksinis kardas
Auksinis kardas
6 mėnesius

Viskas ok, tik ne ‘iš Varšuvos/Rygos į Vilnių’, o ‘į šalia Vilniaus esančią, carinio miestelio stotelę, kuri yra visiškai neintegruota į transporto sistemą’.

Back to top button