Pasak „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus pavaduotojo, Infrastruktūros direkcijos direktoriaus Karolio Sankovski, visiškai įgyvendinus visą remonto programą, keleiviai sutaupys daugiau kaip 30 minučių kelionei iš Vilniaus į Klaipėdą.
Kaip antradienį žurnalistams sakė K. Sankovski, bus vykdomi trijų tipų remonto darbai – kapitalinis remontas, sustiprintas paprastasis ir paprastasis.
„Jie skiriasi tuo, kad kapitaliniai apima visą viršutinę kelio konstrukciją, sustiprinti paprastieji apima viską, išskyrus pabėgius, o paprastieji tik tam tikras dalis, pabėgius ir pan.“, – sakė K. Sankovski.
Jo teigimu, „Lietuvos geležinkeliai” iki 2027 metų turi susidėlioję visą remonto programą.
„Iki 2027 metų esame susidėlioję remontų programą ir visas atstumas, kuriam tenka šie remontai, yra 450 kilometrų kapitaliniam remontui ir sustiprintam paprastajam bei apie 600 kilometrų paprastajam.
Orientacijai – geležinkelių sistema sudaro 1900 kilometrų pagrindinių kelių, tai per 10 metų norime didelę dalį jo padengti, nekalbant apie naujuosius kelius, rekonstrukcijas, kitas investicijas, „Rail Baltica“ ir pan.“, – kalbėjo jis.
Anot jo, remontai reikalingi, kad būtų galima važiuoti greičiau, keleiviai nepajustų sulėtėjimo.
„Atsiradus kelyje defektams, reikia mažinti greitį, o tai pajunta keleiviai, todėl mes siekiame kuo greičiau padaryti remontus, kad to greičio sulėtėjimo keleiviai nepajustų.
Taip pat, jei mes nedarome kapitalinio remonto, tai mes prižiūrime, keičiame pavienius elementus, o tai paprastai kainuoja žymiai daugiau tiek pajamų, tiek žmogiškųjų išteklių“, – kalbėjo K. Sankovski.
Jo teigimu, šiuo metu atliekamų remonto darbų apimtis yra 70 kilometrų, investicijos siekia 40-43 mln. eurų be veiklos sąnaudų. Tuo metu IX B transporto koridoriaus Vilniaus aplinkkelio atkarpos Pušynas-Paneriai antrojo kelio statybos, kurios buvo pradėtos 2016 metais, turėtų būti baigtos šių metų spalio pradžioje. Jo vertė – 30 mln. eurų.
Anot K. Sankovskio, traukinių vėlavimų, kuriuos sukelia transporto darbai, per 2-3 metus turėtų nelikti.
„Vėlavimai priklauso tiek nuo remonto, tiek nuo geležinkelių pralaidumo. Šiais metais pabaigsime du didelius projektus – Pušyno-Panerių, Telšių-Lieplaukės, tai padidins pralaidumą prekinių traukinių ir padarys daugiau erdvės keleiviniams traukiniams. Tai padidins komfortą. Mūsų siekis kasmet daryti remontus iki 2027 metų ir per 2-3 metus turėtų pasijusti skirtumas, neturėtų būti esminių užlaikymų ar apribojimų“, – sakė jis.
Tuo metu „Lietuvos geležinkelių“ Keleivių vežimo direkcijos Verslo vystymo ir rinkodaros departamento direktorė Dovilė Aleksandravičienė sakė, kad nuo penktadienio jau yra atstatyti tie traukinių tvarkaraščiai, kurie dėl Pušyno-Panerių projekto buvo sujaukti.
„Iš tikrųjų Pušyno projektas turėjo didžiausią įtaką šiais metais keleivinių traukinių vėlavimui. Noriu pasidžiaugti, kad penktadienį yra atstatytas traukinių tvarkaraštis, palietęs tris pagrindiniu maršrutus dėl šito projekto: Vilnius-Kaunas, Vilnius-Trakai ir Vilnius-Varėna. Per dieną važiuodavo šituose ruožuose apie 80 traukinių, dėl šito projekto turėjome kokį trečdalį nuimti. (…) Pagrindinė žinutė, kad nuo penktadienio yra atstatyti visi traukinių tvarkaraščiai, į Kauną važiuoja 40 traukinių per dieną, į Trakus – 10 traukinių per dieną“, – kalbėjo D. Aleksandravičienė.
Jos teigimu, kai Pušynas-Paneriai projektas bus baigas, vėlavimai minėtuose ruožuose turėtų sumažėti „iki minimumo.„
Kornelija Mykolaitytė (ELTA)
