Traukiniai

Jungiasi Talinas ir Helsinkis. Ar susijungs Vilnius ir Kaunas?

Atstumas tarp Talino ir Helsinkio yra toks pat kaip tarp Vilniaus bei Kauno. Estai su suomiais kuria susisiekimo sistemą, kuri įgalintų šį 100 km atstumą įveikti per 20 min.

Lietuvos Bendrajame plane yra įtvirtintas mūsų sprendimas sujungti laikinąją sostinę su nuolatine. Tiesiant greitojo geležinkelio liniją nuo Pilaitės iki „Rail Baltica“ trasos ir Tarptautinio Kauno oro uosto, reikėtų įveikti 80 km atstumą. Judant tuo pačiu greičiu kaip ir estai, mes šį atstumą įveiktume per 15 min. Tokios trasos įrengimas būtų apie 20 kartų pigesnis nei Estijos ir Suomijos atveju, nes estai priversti kasti 50 km tunelį po Baltijos jūra. Mūsų trasa nuo Rykantų eitų šalia esamos geležinkelio trasos, tik būtų šiek tiek tiesesnė. Tiek estus su suomiais, tiek mus paremtų ES, nes tai „Rail Baltica“ trasos dalis ir prie šio geležinkelio numatyta prijungti visų šalių sostines.

Ar jos bus prijungtos, didžiąja dalimi priklausys nuo tų šalių visuomenių ir jas atstovaujančių politikų sprendimų. Estijos ir Suomijos vyriausybės bendradarbiaudamos planuoja ir organizuoja šio projekto įgyvendinimą. Joms talkina kelios privačios įmonės, sukurta speciali ekspertų grupė.

Lietuvoje prieš 15 metų suplanuoto dvimiesčio projektas valdžios dėmesio nesulaukia. Į piliečių asociaciją „Metro sąjūdis“ susibūrę įvairių sričių specialistai yra numatę greitojo geležinkelio liniją tarp Vilniaus ir Karmėlavos ir šios trasos jungtį su Vilniaus metro linija Pilaitėje.

Šalia greitojo geležinkelio galinių stočių siūloma privataus verslo iniciatyva pastatyti po keletą administracinių pastatų, kuriuose nuomos pagrindais galėtų įsikurti ministerijos. Taip būtų realizuotas sprendimas dalį ministerijų iškelti už miesto ribų, o dalį perkelti į Kauną. Jeigu šias ministerijas skirtų tik 15 minučių kelio, atkristų visos išlaidos jų perkėlimui, nes tai būtų padaryta privačiomis lėšomis.


Tačiau nereikia apie tai galvoti tik rinkimų į valdžią metu ir manyti, kad tokius projektus galima realizuoti tik už valdiškus pinigus per vieną politinę kadenciją.

Tenka apgailestauti, kad, skirtingai nei Estijoje su Suomija, Lietuvoje nesusitelkia kritinė masė žmonių, kurie mąstytų ambicingai ar bent sektų netolimų kaimynų pavyzdžiu. Reikia tikėtis, kad šia patirtimi pasinaudos nauji Vilniaus ir Kauno merai.

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

0 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.


Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
7 Komentarai
naujausius
seniausius labiausi vertinti
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Viktor
Viktor
1 metus

Manau, kad tai nereikalingas utopinis proektas.

Zigmas
Zigmas
1 metus

Tik be metro ir greitasis traukinys turėtų iš Kauno atvažiuoti iki Gariūnų ar Maxsima bazės,kokių velnių važiuoti į tą Pilaitę?

Sigis
Sigis
1 metus
Atsakinėti į  Zigmas

Kokių velnių iki Kauno, juk oro uostas tai Karmėlavoje?

van
van
1 metus
Atsakinėti į  Zigmas

kas isvis ta pilaite?

iš Estijos
iš Estijos
1 metus

Palyginimas su Talino-Helsinkio tunelio idėja nėra geriausia mintis. Apie tą mintį svarstoma, yra ambicingai mąstančių žmonių (kam įdomu, ieškokit apie Peter Vesterbacka), bet nėra jokių konkrečių planų arba sprendimų tą tunelį pastatyti, ten kol kas būtent yra daug ambicijų ir utopinių idėjų. Taip pat, yra ir daug apie tą tunelio mintį labai skeptiškai nusiteikusių žmonių.

Manas
Manas
1 metus
Atsakinėti į  iš Estijos

Geriau nutiestu tunelį Baltijos dugnu į Švediją.

Sujungti neproblema
Sujungti neproblema
1 metus

Tik kas važinės?

Back to top button