Vilniaus oro uostas pernai nusileido tik Rygai

Straipsnis įdomus, leidžia giliau pažinti oro transporto padėtį.
Iki demografinio nuosmukio, vertinant Baltijos šalių miestų “svorį”, dėl Lietuvos gyventojų skaičiaus, kuris beveik prilygo Latvijos ir Estijos gyventojų sumai, Vilnių galima buvo sieti su Rygos, o Kauną su Talino reikalais. Kadangi Ryga buvo sklidina agresyvių latvių kultūrai imigrantų ir jų skaičiaus dėka gerokai viršijo Vilnių, galima buvo transporto srityje prie Vilniaus reikalų pridėti Klaipėdą. Vilnius Rygos atžvilgiu šiandieną nepaprastai ūgtelėjo ir turi daugybę galimybių aplenkti ją, tuo tarpu Talino atotrūkis nuo Kauno gerokai padidėjo. Matyti šie reikalai ir oro transporto reikaluose. Keleivių judėjimu Vilnius galima sakyti baigia pasivyti Rygą, tuo tarpu kitų pervežimų srityje mums reikia dar gerokai pasitempti. Kauno ir Klaipėdos skrydžių reikalai atrodo ganėtinai kukliai.
Straipsnyje stokojama informacijos apie krovinių judėjimą Šiauliuose, nėra žinių apie padėtį kituose Latvijos ir Estijos aerodromuose. Neaišku kodėl Ryga skrydžiu skaičiumi gerokai pirmauja Vilniaus atžvilgiu. Norėtųsi pažvelgti ir į mažosios aviacijos perspektyvas, pvz., ko galima tikėtis iš Vilniaus Kyviškių bei Paluknio mažosios aviacijos padalinių privačių skrydžių srityje.