Didžiausias Lietuvoje tarptautinis Vilniaus oro uostas pagal pernai aptarnautų keleivių, skrydžių ir krovinių srautą Baltijos šalyse nusileido tik Rygai.
Vilniaus oro uostas pernai aptarnavo 4,9 mln. žmonių, Rygos – 6,1 mln., Talino – 3 mln., Kauno – 1 mln., Palangos – 317 tūkst. žmonių, rašoma Lietuvos oro uostų 2018 metų ataskaitoje.
Aplink Lietuvą esančiuose Minsko ir Varšuvos oro uostuose pernai aptarnauta atitinkamai 4,54 mln. ir 17,76 mln. keleivių.
Vilniaus oro uoste 2018 metais aptarnauta 47,2 tūkst. skrydžių, Rygoje – 74,8 tūkst., Taline – 45,3 tūkst., Kaune – 9,53 tūkst., Palangoje – 4,6 tūkst. Minske pernai aptarnauta 26,1 tūkst. skrydžių, o Varšuvos duomenys nepateikiami.
Krovinių apimtys Vilniuje pernai siekė 12,8 tūkst. tonų, Kaune – 3,1 tūkst., Palangoje – 4, Rygoje – 28,2 tūkst., Taline – 11,5 tūkst. tonų. Minske jų apimtys buvo 20,2 tūkst. tonų, Varšuvos duomenų nėra.
Lietuvos oro uostuose pernai aptarnautų keleivių skaičius augo 19 proc., o skrydžių – 11 proc. Pasak bendrovės, 2018-ieji pagal abu rodiklius buvo rekordiniai metai.
Krovinių skaičius visuose trijuose Lietuvos oro uostose per metus paaugo daugiau nei penktadaliu. Labiausiai prie augimo prisidėjo „Turkish Cargo“, pradėjusi reguliarius skrydžius į Vilnių.
Straipsnis įdomus, leidžia giliau pažinti oro transporto padėtį. Iki demografinio nuosmukio, vertinant Baltijos šalių miestų “svorį”, dėl Lietuvos gyventojų skaičiaus, kuris beveik prilygo Latvijos ir Estijos gyventojų sumai, Vilnių galima buvo sieti su Rygos, o Kauną su Talino reikalais. Kadangi Ryga buvo sklidina agresyvių latvių kultūrai imigrantų ir jų skaičiaus dėka gerokai viršijo Vilnių, galima buvo transporto srityje prie Vilniaus reikalų pridėti Klaipėdą. Vilnius Rygos atžvilgiu šiandieną nepaprastai ūgtelėjo ir turi daugybę galimybių aplenkti ją, tuo tarpu Talino atotrūkis nuo Kauno gerokai padidėjo. Matyti šie reikalai ir oro transporto reikaluose. Keleivių judėjimu Vilnius galima sakyti baigia pasivyti Rygą, tuo tarpu… Skaityti daugiau