Per artimiausius kelerius metus rekonstravus Palangos oro uosto tūpimo–pakilimo taką, iš Palangos atsirastų daugiau skrydžių, sako oro uostą valdančios bendrovės Lietuvos oro uostai vadovas.
Pasak Mariaus Gelžinio, jau kitąmet iš Palangos bus galima pasiekti Vokietijos vakaruose esantį Dortmundą, nors Klaipėdos verslininkai pageidautų šiaurėje esančio Hamburgo. Be to, uostamiesčio verslas vėl kelia maršruto tarp Palangos ir Vilniaus klausimą, tačiau susisiekimo ministras Rokas Masiulis sako, jog tai būtų tolesnės ateities klausimas.
„Jau laikas atėjo, pakilimo takas atitarnavo ir jį reikia renovuoti. Ekspertų išvados sako, kad takas dar galėtų tarnauti 2-3 metus. (…) Parengiamuosius ir projektavimo darbus numatome pradėti kitąmet, skaičiuojame, kad rekonstrukcija galėtų kainuoti apie 10 mln. eurų“, – BNS sakė M. Gelžinis.
Jis kartu su susisiekimo ministru ketvirtadienį Klaipėdoje susitiko su Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovais.
Rūmų direktoriaus pavaduotoja Vida Kažuro BNS teigė, kad verslininkai pageidautų skrydžio iš Palangos į Vokietiją, pageidautina į Hamburgą.
„Mes neprašome egzotiškų skrydžių krypčių, vienintelis mūsų matymas yra Hamburgas. Tai jūrinio verslo miestas, su kuriuo turime nemažai ryšių, žmonės į jį skraido“, – BNS ketvirtadienį sakė V. Kažuro.
Lietuvos oro uostų vadovas sako, kad nuo kitų metų turėtų atsirasti kryptis Palanga-Dortmundas.
„Aviakompanijos renkasi Dortmundą, jos ten mato daugiau potencialo. (…) Taip pat matome perspektyvą, kad iš Palangos galėtų atsirasti dar viena skandinaviška kryptis ir kadangi nuo žiemos sezono neliks Glazgo Škotijoje, tai galbūt surasime kitą Škotijos ar Anglijos miestą. Taip pat svarstome galimybę atsirasti naujoms sezoninėms kryptims į kurortines šalis“, – kalbėjo M. Gelžinis.
Susisiekimo ministras R. Masiulis ramina uostamiesčio verslininkus ir tikina, kad Palangos oro uostas nebus pamirštas.
„Lietuvos strategijoje yra trys oro uostai. Palangoje skrydžių skaičius nuolat auga. Esant galimybėms skrydžių žemėlapį tikrai vystome, bet reikia suprasti, kad Palanga neturi to paties potencialo, kaip Kaunas ar Vilnius“, – BNS sakė ministras.
Susitikime su Klaipėdos verslininkais taip pat aptarta ir Vilniaus–Palangos maršruto galimybė.
„Savo avialinijų neturime, tad reikėtų kalbėti su kitomis bendrovėmis. Jei bus galimybė, tuomet galime ieškoti variantų, bet tai tolesnės perspektyvos klausimas“, – sakė R. Masiulis.
Lietuvos oro uostų vadovas sako matantis šio vidinio maršruto galimybių, tačiau tokiu atveju valstybė greičiausiai turėtų remti privačias oro linijas.
„Čia turėtų atsirasti aviakompanija, kuri susidomėtų. Kol kas rinkoje tokios bendrovės nėra, kuri sutiktų daryti vidinius skrydžius. (…) Šis maršrutas galbūt pagreitintų susisiekimą verslui, vasaros meti tikrai būtų daug norinčių skristi į pajūrį, o ne važiuoti automobiliu. Tai turbūt nebūtų pelningas skrydis, kur oro linijų bendrovės matytų galimybę užsidirbti, tai turėtų būti subsidijuojamas maršrutas“, – kalbėjo M. Gelžinis.
Šiuo metu iš Palangos oro uosto reguliariai galima pasiekti Rygą, Oslą, Kopenhagą ir Londoną, vien sezono metu taip pat skraidoma į Minską, Varšuvą, Kijevą, Sankt Peterburgą, Maskvą ir Glazgą.
Į Palangos oro uostą pirmąjį šių metų pusmetį atvyko ir išvyko 144 tūkst. keleivių – 7 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Skrydžių skaičius šiame oro uoste per metus ūgtelėjo 8 proc. iki 2,2 tūkstančio.
Autorius: Mindaugas Samkus
