Per pirmąjį šių metų ketvirtį skrydžių skaičius Lietuvos oro erdvėje, palyginus su pernai, beveik nepasikeitė –bendras skrydžių skaičius Lietuvos oro erdvėje išaugo 0,45 proc., o tranzitinių skrydžių skaičius sumažėjo 0,1 proc.
Sausį-kovą po keliolika procentų siekiantis aptarnautų skrydžių skaičiaus augimas fiksuotas Palangos ir Kauno oro uostuose, Šiauliuose, palyginus su pernai, jis paaugo keliais procentais, o Vilniuje išliko beveik toks pats kaip 2018 m. pirmą ketvirtį, pranešė oro navigacijos paslaugas Lietuvos oro erdvėje teikianti valstybės įmonė „Oro navigacija“.
Per pirmuosius tris šių metų mėnesius daugiausia kartų lėktuvai kilo ir leidosi Vilniaus oro uoste – čia aptarnauta 10,3 tūkst. orlaivių, arba 0,35 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Kauno oro uoste aptarnauta 2,2 tūkst. kilusių ir besileidusių lėktuvų (11,4 proc. daugiau nei pernai), Palangos – 0,86 tūkst. (13,1 proc. daugiau), Šiaulių – 1,1 tūkst. lėktuvų (2,6 proc. daugiau).
„Didžiausią įtaką bendriems skrydžių rezultatams Lietuvoje daro tranzitiniai skrydžiai, kurie paprastai sudaro apie tris ketvirtadalius visų Lietuvos oro erdvėje atliekamų skrydžių. Nedidelį skrydžių skaičiaus sumažėjimą Lietuvoje didžia dalimi lėmė Vokietijos oro erdvėje, per kurią driekiasi daug skrydžių maršrutų į Lietuvą, taikomi oro erdvės apribojimai. Dėl šių apribojimų, daugiausia susijusių su skrydžių vadovų trūkumu, oro bendrovės turėjo keisti skrydžių maršrutus ir lėktuvus nukreipti šiauriau – per Švedijos, Latvijos ir Estijos kontroliuojamą oro erdvę, aplenkdamos Lietuvą“, – sako „Oro navigacijos“ generalinis direktorius Mindaugas Gustys.
Vokietijos oro erdvė papuola į penketuką valstybių, iš kurių arba per kurias skrendant tranzitu kertama ir Lietuvos teritorija. Pavyzdžiui, šiemet kovą tranzitinių skrydžių skaičius iš Vokietijos skrendant per Lietuvą sumažėjo net 16,6 proc. – nuo 2565 skrydžių 2018 m. kovą iki 2140 skrydžių šių metų kovą. Tam didžiausios įtakos turėjo jau minėti oro erdvės apribojimai Vokietijoje dėl skrydžių vadovų trūkumo.
Pagal pasirašytą daugiašalę sutartį Lietuva patiki Europos saugios oro navigacijos organizacijai Eurokontrolei apskaičiuoti ir savo vardu rinkti oro navigacijos rinkliavas. Išlaidas, susijusias su rinkliavų apskaičiavimu ir surinkimu, dengia oro erdvės naudotojai.
Už tranzitinių skrydžių metu aviakompanijoms suteikiamas oro navigacijos paslaugas aviakompanijos moka maršruto rinkliavas. Kai lėktuvai kyla viename iš Lietuvos oro uostų, už aviakompanijoms suteikiamas oro navigacijos paslaugas mokama terminalo rinkliava. Lietuvoje teikiamos oro navigacijos paslaugos yra paslaugų eksportas, nes jomis daugiausia naudojasi užsienio ūkio subjektai (apie 99 proc.). „Oro navigacija“ sąnaudas pilnai padengia iš pagrindinės veiklos pajamų ir nėra išlaikoma iš valstybės biudžeto.
