Šiemet lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu, skrydžių srautai Lietuvoje mažėjo 54 proc. ir siekė beveik 9 tūkst. skrydžių, o tranzitinių skrydžių mažėjo 49 proc. iki 7,3 tūkst. skrydžių, skelbia skrydžių valdymo bendrovė „Oro navigacija“.
Jos vadovo Mariaus Beliūno teigimu, vilties aviacijos sektoriui teikia rinkoje pasirodžiusi vakcina ir pačių aviakompanijų planai aktyviau skraidyti gruodžio mėnesį, tačiau prognozuojama, kad Europa bus labiausiai nukentėjęs regionas.
„Nepaisant lūkesčio, kad dabartinė sudėtinga aviacijos sektoriaus situacija pradės gerėti ėmus plačiai naudoti vakciną, naujausia IATA (Tarptautinė oro transporto asociacija – BNS) ekonominė prognozė rodo, kad kitais metais Europa globaliame kontekste bus labiausiai nukentėjęs regionas, nes aviakompanijos čia patirs didžiausius nuostolius (11,9 mlrd. JAV dolerių)”, – pranešime sakė M. Beliūnas.
Anot jo, preliminariais skaičiavimais, keleivinis eismas (kai vertinamos pajamos, keleivių skaičius ir kilometrai) šiemet mažėjo 70 proc., o Europos regiono rezultatai šiuo metu yra patys prasčiausi, išskyrus dar žemiau esančią Afriką ir Viduriniuosius rytus.
Lapkritį daugiausia tranzitu per Lietuvą buvo skrendama į Rusiją (2307 skrydžiai), Vokietiją (1143) ir Kiniją (437). Iš Lietuvos daugiausia skrista į Rygą (117 skrydžių), Varšuvą (70) ir Londoną (69).
Daugiausia skrydžių Lietuvos oro erdve vykdė Rusijos bendrovės „Aeroflot“ (516 skrydžių), „Ural airlines“ (447) ir Latvijos „Air Baltic“ (424).
Daugiausia lėktuvai kilo ir leidosi Vilniaus oro uoste – čia aptarnautas 1051 orlaivis arba 72 proc. mažiau nei pernai lapkritį. Kauno oro uoste aptarnauti 295 lėktuvai (60 proc. mažiau), Palangos – 106 lėktuvai (69 proc. mažiau). Tuo metu Šiauliuose aptarnauta 218 lėktuvų – 31 proc. daugiau.
