Oro uostas

Lietuvos oro erdvėje skrydžių skaičius augo 1,2 proc. iki 27,4 tūkst.

Lietuvos oro erdvėje liepą aptarnauta 27,4 tūkst. skrydžių – 1,2 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu.

Iš Lietuvos ir atgal daugiausiai skrista į Jungtinę Karalystę ir Latviją, o populiariausių tranzitinių skrydžių kryptys išliko Rusija, Vokietija ir Suomija.

Liepą daugiausiai aptarnauta reguliariųjų skrydžių – 22,9 tūkst. (83,5 proc. visų skrydžių). Užsakomųjų skrydžių aptarnauta 3 tūkst., bendrosios aviacijos – 596, kariškių skrydžių – 776, kitų – 122, pranešė valstybės įmonė „Oro navigacija“.

 

Labiausiai išaugo kariškių skrydžių skaičius – 31 proc. daugiau nei pernai. Mažėjo tik bendrosios aviacijos skrydžių – 4,7 proc. mažiau, kitų skrydžių kiek augo.

Daugiausia skrydžių Lietuvos oro erdve įvykdė Latvijos oro bendrovė „Air Baltic“ (2,8 tūkst. skrydžius), Suomijos „Finnair“ – (2,7 tūkst.), Rusijos „Aeroflot“ (2 tūkst.), Vokietijos „Lufthansa“ (1,6 tūkst.), Rusijos „Rossiya Airlines“ (1,6 tūkst.). 

„Didžiausių Lietuvos oro erdvės naudotojų penketukas nesikeičia jau kelerius metus – jame įsitvirtinusios Latvijos, Suomijos, Rusijos bei Vokietijos avialinijos. Oro bendrovės tik nežymiai keičiasi vietomis pagal įvykdytų skrydžių skaičius“, – pranešime sakė „Oro navigacijos“ generalinis direktorius Mindaugas Gustys.

 

Daugiau nei tris ketvirtadalius visų skrydžių liepą sudarė tranzitiniai skrydžiai – jų skaičius siekė 21,3 tūkst. – 1,1 proc. daugiau nei pernai.

Liepą tranzitu iš Lietuvos daugiausia skrista į Rusiją (4,7 tūkst. skrydžių – 3,8 proc. mažiau nei pernai liepą), Vokietiją (2,9 tūkst. skrydžių – 1 proc. mažiau), Suomiją (1,8 tūkst. skrydžių – 4,5 proc. daugiau), Latviją (1,6 tūkst. skrydžių – 12,2 proc. daugiau) ir Kiniją (859 skrydžiai – 89,2 proc. daugiau).

Tranzitu per Lietuvą daugiausia skrista į Rusiją (5 tūkst. skrydžių – 0,6 proc. mažiau), Vokietiją (2,4 tūkst. skrydžių – 5,3 proc. mažiau), Suomiją (1,8 tūkst. skrydžių – 1,6 proc. mažiau), Latviją (1,6 tūkst. skrydžių – 13,9 proc. daugiau) ir Prancūziją (941 skrydžiai – 34,4 proc. daugiau).

Daugiausia Lietuvos oro erdve tranzitui naudojosi Latvijos oro bendrovė „Air Baltic“, Turkijos „Turkish Airlines“, Rusijos aviakompanijos „Aeroflot“, „Rossiya Airlines“ ir „Siberian Airlines“. Pastarosios skrydžių skaičius skrendant tranzitu per Lietuvą augo sparčiausiai – 45,2 proc.

Terminalinių skrydžių skaičius siekė 6 tūkst. – 1,8 proc. daugiau nei prieš metus.

Liepą iš Lietuvos daugiausiai skrista į Jungtinę Karalystę (322 skrydžiai – 5,2 proc. daugiau nei pernai liepą), Latviją (289 skrydžiai ir 11,15 proc. augimas), Lenkiją (272 skrydžiai ir 3,2 proc. mažėjimas), Vokietiją (256 skrydžiai ir 1 proc. mažėjimas), Rusiją (142 skrydžiai ir 17,36 proc. augimas).

Į Lietuvą daugiausiai skrista iš Jungtinės Karalystės (323 skrydžiai – 5,2 proc. daugiau), Latvijos (285 skrydžiai – 8,4 proc. daugiau), Vokietijos (266 skrydžiai – 3,1 proc. daugiau), Lenkijos (263 skrydžiai – 4,7 proc. mažiau) bei Danijos (133 skrydžiai – 13,1 proc. mažiau).

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
0 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Back to top button