Paskutinį 2017 m. rudens mėnesį Lietuvos oro uostai aptarnavo 414 tūkst. keleivių, o tai – net 16 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Taip pat lapkritį 8 proc. išaugo iš trijų šalies oro vartų vykdytų skrydžių skaičius. Gerus rezultatus daugiausia lėmė po atliktos kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos rekordiškai augantis Vilniaus oro uostas bei nuolat didėjanti reguliarių skrydžių maršrutų pasiūla.
Kaip pasakoja Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas, didžiausias lapkritį aptarnautų keleivių skaičiaus augimas užfiksuotas Vilniaus oro uoste, kur jis siekė 18 proc. bei peržengė 332 tūkst. ribą. Lapkritis nebe pirmas mėnuo, kuomet sostinės oro uostas demonstruoja dviženklį augimo tempą.
Už Vilniaus oro uosto lapkritį rikiuojasi iki 65 tūkst. keleivių skaičių išauginęs Kauno oro uostas ir 17 tūkst. keleivių aptarnavęs Palangos oro uostas.
„Lapkritį taip pat stebėjome skrydžių skaičiaus augimą visuose šalies oro uostuose. Ir čia lyderiu tapo Vilnius, aptarnavęs 9 proc. daugiau skrydžių. Kauno oro uoste šis rodiklis ūgtelėjo 7 proc., o Palangoje – 3 proc.“, – teigia G. Almantas.
Šių metų lapkritį Lietuvos oro uostuose aptarnautų keleivių skaičiaus augimas viršijo ne tik ES šalių oro uostų, bet ir penkių didžiausių žemyno oro vartų augimo vidurkius. Tarptautinės oro uostų tarybos „ACI Europe“ duomenimis, trečiąjį 2017 m. ketvirtį keleivių skaičius ES oro uostuose ūgtelėjo 7,4 proc. Tuo tarpu penkiuose labiausiai užimtuose Europos oro uostuose (Stambulo Atatiurko, Amsterdamo, Paryžiaus Šarlio de Golio, Frankfurto ir Londono Hitrou) keleivių srautai padidėjo 5,8 proc.
Lietuvos oro uostų vadovas pažymi, kad šių metų lapkričio mėnesį keleiviams siūloma šešiomis reguliariomis skrydžių kryptimis daugiau nei 2016 m. lapkritį. Reguliarių skrydžių maršrutų skaičius jau pasiekė 74, o iš jų 55 vykdomi iš Vilniaus, 14 – iš Kauno, o 5 – iš Palangos oro uostų.
„Džiaugiamės, kad iš šalies oro uostų vykdomų skrydžių pasirinkimas nuolat auga. Suprantama, kad vis platesnis oro jungčių su didžiaisiais Europos miestais tinklas tampa dideliu stimulu augti ir keleivių bei skrydžių apimtims“, – tikina G. Almantas.
Priešpaskutinį metų mėnesį Lietuvos oro uostuose padidėjo ne tik skrydžių ir aptarnautų keleivių srautai, bet ir oru pervežtų krovinių skaičius. Iš viso lapkritį iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų buvo pervežtos 989 tūkst. tonų krovinių, t. y. beveik ketvirtadaliu daugiau nei 2016 m. lapkritį.
