Lenkijos oro bendrovei LOT nuo gegužės pradėjus tiesioginius verslo skrydžius iš Vilniaus į Londono Sičio (London City) oro uostą, Lietuvos oro uostai teigia, jog nauja kryptis pateisino lūkesčius, tačiau pelningumas atsiras po kelerių metų.
Anot Lietuvos oro uostų, nuo skrydžių pradžios orlaivio užimtumas kiekvieną mėnesį augo, šiuo metu siekia apie 68 procentus.
„Lūkesčiai, žinoma, pasiteisino. Visa kryptis buvo svarbi ne vien oro uostams, bet ir mūsų partneriams, investuotojams, visai verslo aplinkai, bei emigrantams, o rytų Londone yra didžiausia lietuvių bendruomenė. Dėl to ir potencialas skrydžio yra tikrai nemažas“, – BNS sakė Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas.
Tačiau jis pridūrė, kad krypties pelningumas bus pasiektas tik po kelerių metų.
„Orlaivio užimtumas yra viena, krypties pelningumas visai kitas dalykas. Tai yra ilgalaikis projektas ir mes matome, kad krypties pelningumas atsiras ne pirmais, ne antrais metais, o vėlesniais. Dabar esminis dalykas – išpopuliarinti kryptį tiek Lietuvoje, tiek Didžiojoje Britanijoje“, – sakė A. Stikliūnas.
Jis taip pat teigė, kad ši kryptis nuo kitų į Britaniją esančių krypčių skiriasi tuo, jog į Lietuvą skrenda daugiau Britanijos piliečių bei daugiau verslo keleivių.
Kryptis didina turizmo srautus, skatina investuotojus
Pasak A. Stikliūno, nauja kryptis paskatino kai kuriuos investuotojus ateiti į Lietuvos rinką.
„Šis skrydis buvo planuojamas atsižvelgiant į verslo poreikius, yra du dieniniai skrydžiai, kad verslininkai galėtų suskraidyti per dieną, tad verslininkų segmentas yra vienas pagrindinių. Taip pat netrūksta emigrantų ir turistų iš Didžiosios Britanijos, kurie kaip ir vokiečiai ne visi su žemų kaštų aviakompanijomis skrenda. LOT pasiūlius šią kryptį, matome, kad didėja ir atvykstamojo turizmo srautai“, – teigė A. Stikliūnas.
Statistikos departamento duomenimis, per gegužę ir birželį turistų iš D. Britanijos skaičius apgyvendinimo įstaigose siekė 17,1 tūkst., kai pernai tuo pačiu metu – 16,5 tūkstančių.
Užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ teigimu, investuotojams renkantis šalį yra svarbūs bent penki esminiai aspektai: talentų kokybė, jų kaina, verslo aplinka, infrastruktūra ir gyvenimo kokybė.
„Negalime teigti, kad viena skrydžio kryptis pritraukė į Lietuvą konkrečius investuotojus, tačiau tikrai turime pavyzdžių, kai prastesnis Lietuvos pasiekiamumas lemdavo potencialių investuotojų sprendimą rinktis kitą lokaciją“, – komentare BNS teigė „Investuok Lietuvoje“ Investicijų plėtros departamento direktorius Gediminas Koryzna.
„Atsiradus skrydžio krypčiai (Vilnius-Londono Sitis – BNS), Lietuvą jau pasirinko tokios bendrovės kaip „Moody’s“, „AmerisourceBergen“, „Revolut“ ir „Blockchain“, kurios pabrėžė, kad šio konkretaus skrydžio turėjimas nulėmė Lietuvos įtraukimą į jų svarstomų lokacijų sąrašą“, – pridūrė jis.
Kietasis „Brexit“ įtakos skrydžiams neturės
A. Stikliūnas nemano, kad dėl galimo Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos be susitarimo, krypties galėtų nelikti. Jis pabrėžė, kad jokių esminių pokyčių iš aviacinės pusės neturėtų įvykti.
„Tikėtina, kad skrydžiai bet kokiu atveju bus vykdomi, tik klausimas dėl pačių keleivių. Jei Britanija nuspręstų išeiti iš Šengeno zonos, tuomet trumpuoju periodu gali būti kažkoks neigiamas efektas, bet šiuo metu to neprognozuojam, keleivių srautai auga, matom teigiamus rezultatus“, – sakė A. Stikliūnas.
Pasak jo, didesnė rizika kyla pačiai Britanijai.
„Tiek emigrantams, verslo keleiviams, iš susisiekimo pusės niekas turėtų nesikeisti, nebent atsiras papildomų ribojimų, patikrų, kurių negalime suplanuoti. Šiuo metu didesnę riziką ir didesnius nuostolius patirs D. Britanija, o ne likusios ES šalys“, – sakė A. Stikliūnas.
Skrydžius rems ministerija
Šis skrydis pirmą kartą Europoje bus remiamas – dvejus metus truko įtikinti Europos Komisiją leisti taikyti paramos mechanizmą, nes ES į valstybės paramą skrydžiams žiūri skeptiškai.
„Tiksli kompensacijos suma bus žinoma 2020 metų pradžioje, įvertinus visus 2019 metų rezultatus“, – BNS informavo Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Ministras Virginijus Sinkevičius yra sakęs, kad maksimali paramos suma per metus neviršys 3 mln. eurų.
Sutartis su LOT yra pasirašyta penkeriems metams.
Autorius: Erika Alonderytė
