Transportas

Naujiems dviračių takams tiesti žadama skirti 300 mln. eurų

Nepatogūs ir nesaugūs dviračių takai, nutrūkstantys ties miestų ribomis, sunkiai dviračiais pasiekiami traukos centrai ar darbovietės – tik dalis dviratininkų problemų, kurios netrukus turėtų pasibaigti. Tą žada Susisiekimo ministerijos pristatytas Nacionalinis dviračių takų plėtros planas. Dviračių takų plėtros žemėlapis, tris kartus didėjantis finansavimas, glaudus bendradarbiavimas su savivaldybėmis aiškinantis poreikius ir dviratininkams palankesnės eismo taisyklės – šios priemonės, anot susisiekimo viceministrės Agnės Vaiciukevičiūtės, padės kurti dviračių Lietuvą.

Nacionalinis dviračių takų plėtros planas – tai kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija kuriamas vizualus interaktyvus Lietuvos žemėlapis, kuriame bus atvaizduotos esamos dviračių trasos ir takai. 2022 m. pradžioje žemėlapį papildys ir planuojami tiesti bei rekonstruojami dviračių takai. Tada jis bus visuomenei prieinamas viešai.

„Preliminariais skaičiavimais, iki 2030 metų šalia valstybinės ir vietinės reikšmės kelių turėtų būti nutiesta apie 1300 km dviračių takų. 1300 km – tai beveik kaip tiesus atstumas nuo Vilniaus iki Amsterdamo. Kur atsiras nauji takai ir kaip įgyvendinami projektai, Nacionaliniame dviračių takų plėtros plane galės matyti visų miestų ir rajonų gyventojai“, – savivaldybių konferencijoje „Laisvė judėti“ pristatydama Nacionalinį dviračių takų plėtros planą sakė susisiekimo viceministrė A. Vaiciukevičiūtė.

 

Anot jos, šis procesas yra tęstinis, todėl visuomet bus galimybė peržiūrėti prioritetus, įtraukti naujus takus atsižvelgiant į situacijos pokyčius, pavyzdžiui, miestui plečiantis ar atsirandant naujam lankytinam objektui.

Naujiems takams tiesti – tris kartus didesnis finansavimas

Nuo 2022 m. naujiems dviračių ir pėsčiųjų takams tiesti ir rekonstruoti planuojama skirti tris kartus didesnį finansavimą. Iki 2030 m. iš viso ši suma sudarys daugiau nei 300 mln. Eur, bus finansuojama Kelių priežiūros ir plėtros programos, Europos Sąjungos bei kitų papildomų priemonių lėšomis. Kasmet planuojama iš Kelių priežiūros ir plėtros programos ne mažiau kaip 5 proc. skirti darnaus judumo priemonėms įgyvendinti ir ne mažiau kaip 5 proc. saugaus eismo priemonėms įgyvendinti.

Norėdamos sistemingai plėtoti takus ir gauti finansavimą, savivaldybės turės atitikti aiškius kriterijus, pagal kuriuos bus teikiami prioritetai, atrenkami ir įgyvendinami jų pateikti dviračių takų projektai.

 

Su Lietuvos savivaldybių asociacija sutarta, kad skiriant prioritetus ir lėšas bus atsižvelgiama, ar takas jungia gyvenvietes į nenutrūkstamą takų tinklą arba ar jis yra esamų takų tarp gyvenviečių jungtis, kai planuojamas takas gyvenvietėse turi tęsinius; ar takas sujungia gyvenvietes su traukos centrais (saugomomis ar lankytinomis vietomis), kurie nutolę nuo gyvenvietės iki 15 km; ar jis sujungia gyvenvietę ir teritoriją, kurioje kuriamos darbo vietos (LEZ, pramoninė teritorija ir pan.), ir ar takas sutampa su „EuroVelo“ trasa arba yra tarptautinės trasos tęsinys.

Pirmą kartą ištirta dviračių takų būklė

Pasak susisiekimo viceministrės, galvojant apie susisiekimo transformaciją žaliojo kurso link, darnesnį judumą ir keliautojų įpročių keitimą būtina užtikrinti, kad pokyčiai būtų nuoseklūs ir patogūs.

„Pirmą kartą istorijoje ištyrėme ir realiai įvertinome tiek valstybinių, tiek regioninių dviračių takų būklę. Ji, pasitelkiant GIS technologijas, bus atvaizduota interaktyviame žemėlapyje. Tai yra pirmas  sistemingų pokyčių visuose Lietuvos regionuose žingsnis“, – akcentuoja A. Vaiciukevičiūtė. Žemėlapis bus viešai prieinamas kitų metų pradžioje.

 

Iki šiol Lietuvoje nebuvo valstybės lygiu patvirtinto dviračių takų specialiojo plano, todėl dviračių takai buvo plėtojami nekoordinuotai, trūko jungčių tarp nutiestų dviračių takų ruožų, juos projektuojant ir tiesiant retai buvo įvertinami būtini eismo saugos reikalavimai ar teritorijų, per kurias jie eina, ypatumai.

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
42 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

 

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
15 Komentarai
naujausius
seniausius labiausi vertinti
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Xmxmug
Xmxmug
1 mėnesį

Klounai, jus ispradziu pasirupinkit kad google atvaizduotų dviraciu takus ir butu galimybe isnaudot jau esamus o paskui taskykit 300 mln mokesciu moketoju pinigu

MikrorajonVibes
MikrorajonVibes
1 mėnesį

Kada bus sukurta nacionalinė strategija beginiam transportui miestuose, kad miestai panašėtų į Europa, o ne pietu Amerikos didžiausius užkampius?

123
123
1 mėnesį
Atsakinėti į  MikrorajonVibes

Lietuvoje niekad nebus, pas mus net nebėginis viešasis transportas neturi jokio palaikymo iš politikų 🙂 Ryga tuo tarpu išleis trečdalį milijardo ES kovidinių pinigų tam kad elektrifikuotų savo miesto geležinkelių tinklą, pirks naujus traukinius ir turės beveik metro (jau dabar Rygoje ir priemiesčiuose yra virš 20 geležinkelio stotelių ir 5 linijos skirtingomis kryptimis su potencialu pradėti vežti keleivius dar 2-3 linijomis). Taip pat pabaigs pakeisti senus tramvajus į žemagrindžius, planuoja BRT liniją kryptimi kur dar nėra poreikio tramvajui bet jau nebeišveža autobusai. Aišku Vilniuje nei caras nei sovietai bėgiais miesto neapsupo, bet mes patys net nesvarstome apie naujas kryptis (o… Skaityti daugiau

Alice
Alice
1 mėnesį
Atsakinėti į  123

Koks dar bėginis, VVT tuoj skelbs naujų troleibusų pirkimo konkursą 😀

123
123
1 mėnesį
Atsakinėti į  Alice

puiku, bet troleibusai reikalingi jog galima būtų ir toliau aptarnauti senuosius sovietinius rajonus. O kas aptarnaus paminėtus priemiesčius arba visokius naujųjų gyvenamųjų namų rajonus mieste kaip Lazdynėlius, Bukčius, Perkūnkiemius, Visorius, šiaurinę Pilaitę, Paupį, Paplaują, Naująsias Santariškes, Tarand ir t.t. ? Ir toliau vienas trumpas autobusas į valandą kuris nevažiuoja po devintos vakaro? 🙂 Net Šnipiškių centre nieko gero nenusimato, Žalgirio g. kaip suprantu A juostų nebus, Kernavės g. irgi, turėsim kelis autobusus stovinčius kamščiuose. valio

Paskutinį kartą redaguota 1 mėnesį (123)
Alice
Alice
1 mėnesį
Atsakinėti į  123

Tai dviračių takai gi! Mano komentaras labiau iš nevilties buvo – aš, deja, nematau jokios miesto strategijos apart autobusų atnaujinimo ir vieno kito naujo maršruto. Tai nebent žmogus gyvena arčiau negu 3 kilometrai nuo miesto centro, kitaip – jokio alternatyvos apart nuosavo automobilio (na, nebent jaunimui). Apie priemiesčius tai išvis kalbos nėra – jie tiesiog palikti be jokios infrastruktūros.

123
123
1 mėnesį
Atsakinėti į  Alice

beje gal žinote, ar nauji troleibusai bus dvigubi ar ir toliau mažučiai, kuriuos viena mokinių klasė užkiša pasibaigus pamokoms?

Idio.tams
Idio.tams
1 mėnesį

Gal neigaliesiams infrastruktūrą pradėsit tvarkyti.

bbbbb
bbbbb
1 mėnesį
Atsakinėti į  Idio.tams

įjunkit smegenis, prieš svaidydamiesi tokiais apibūdinimais. Dviračių takai yra venia geriiausių infrastruktūrų neįgaliesiems. Olandijoje galybė žmonių su judėjimo negalia naudojasi dviračių takais įvairiomis mobiliomis priemonėmis kaip įprasti ar motorizuoti vežimėliai, rankiniai ar motorizuoti triračiai, scooteriai ir pan. Nenutrūkstamas dviračių takų tinklas jiems leidžia saugiai ir efektyviai judėti.

Vilniuje atsiradus normalių takų atkarpoms dabar galima pamatyti ne vieną ir ne du žmones su judėjimo negalia keliaujančius ar tiesiog sportuojančius su mechaniniais rankiniais varytuvais prikabintais prie vežimėlių, kas anksčiau buvo neįmanoma.

lina
lina
1 mėnesį

juokinga ir graudu. Jau penki metai Vilniaus savivaldybė žada dviračių taką, apšvietimą Pavilnyje – Džiaugsmo gatvėje (kuri visom prasmėm yra nesaugi – nei šviesos, nei šaligatvių, nei autobusams sustojimui vietos, nei dviračių takų), bet va savivaldybė metai iš metų tas pačias centre gatves rekonstruoja. Taip, mes nesame kitokie nei Rusija ar Baltarusija, esame eilinė rytų valstybėlė kurioje toliau tvarkomi reikalai kaip sovietmečiu, o apie politinę korupciją ir architektes merų lovose net nekalbu…..bet gal yra institucijos kurios pagaliau gali pradėti dirbti? ar taip ir toliau vaidinsime Europinę sostinę su žvyrkeliais mieste?

Mantas
Mantas
1 mėnesį
Atsakinėti į  lina

Na, tikekimes, kad gal su sia nauja strategija pagaliau tai bus padaryta.

Remis
Remis
1 mėnesį
Atsakinėti į  lina

Kodėl savivaldybė kažką turi daryti soduose? Tvarkomas Vilnius, kaip teisingai paminėjote – Europos sostinė, o ne sodai su sudurtiniais namais aplink jį.

bbbbb
bbbbb
1 mėnesį
Atsakinėti į  Remis

na tikrai, pirmiausia infrastruktūra turi atsirasti ten kur didžiausias gyventojų tankumas ir efektyviausia ją įrenginėti pagal KNA. sodų buvusios ir esamos teritorijos tikrai neturėtų būti prioritetinės.

Arta
Arta
1 mėnesį
Atsakinėti į  Remis

Džiaugsmo gatvė yra miesto teritorijoje. Ty. miestas gauna mokescius is tos teritorijos taip pat kaip ir is centro.

hmm
hmm
1 mėnesį
Atsakinėti į  Arta

Gauna, bet infrastruktūra individualių namų kvartaluose tokia brangi, jog gauti tiesiogiai mokesčiai greit išgaruoja per vienos ar dviejų sankryžų rekonstrukciją. O netiesiogiai mokamų mokesčių greičiausiai net nepakanka elektros tinklams ir vandentiekiui išlaikyti, tenka juos susbsidijuoti iš bendro katilo dėl ko nukenčia ir savivaldybės gaunamos pajamos.

Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button