Transportas

Lietuvos dviračių takų plėtrai bus pasitelkta Nyderlandų patirtis

Kitais metais bus atnaujintos Lietuvos pėsčiųjų ir dviračių takų tiesimo rekomendacijos pasitelkiant geriausia dviračių infrastruktūra garsėjančių Nyderlandų patirtį. Susisiekimo ministerijos vienas iš strateginių tikslų – sėkmingai plėtoti dviračių takų infrastruktūrą, kad žmonėms būtų suteikta laisvė judėti. Vienas iš pirmųjų žingsnių, siekiant pertvarkyti susisiekimo infrastuktūrą miestuose, būtų aiškių pėsčiųjų ir dviračių takų tiesimo rekomendacijų savivaldybėms parengimas.

„Atnaujintos rekomendacijos turi būti efektyvios, pagrįstos realia praktika ir suteikti žmonėms laisvę judėti. Pėsčiųjų ir dviračių takų plėtrai skirtos investicijos turės būti nukreiptos ten, kur reikia, ne tik remiantis nacionaliniu žemėlapiu, bet ir atsižvelgiant į atnaujintus šiuolaikiškus standartus atitinkančius projektavimo principus“, – po susitikimo su Nyderlandų susisiekimo ministerijos atstovais Hagoje sakė susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.

Anot viceministrės, Nyderlandų ekspertai dalyvaus Lietuvos taisyklių rengimo procese, todėl šis vizitas yra didelio plėtros plano ir rengiamo pėsčiųjų ir dviračių takų žemėlapio sudarymo sudedamoji dalis. Susitikime su Lietuvos susisiekimo ministerijos atstovais taip pat dalyvavo Europos Komisijos eismo saugos koordinatorius Matthew Baldwinas, Europos Transporto saugos tarybos vykdomasis direktorius Antonio Avenoso ir Nyderlandų Karalystės susisiekimo ministerijos ekspertai.

 

„Naujasis Lietuvos dviračių takų plėtros planas skatins kurti vientiso dviračių tinklo sistemas, integruoti jas su geležinkelio, vandens ir kelių transportu į bendrą sistemą, sieks užtikrinti dviratininkų ir pėsčiųjų saugumą. Jaučiame didžiulę Europos Komisijos paramą inicijuojamiems procesams. Tikimės, kad tarptautiniai ekspertai padės Lietuvoje plėtoti pasiteisinusią patirtį ir išvengti klaidų“, – atkreipė dėmesį A. Vaiciukevičiūtė.

Susisiekimo ministerija siekia spręsti leistino greičio viršijimo problemą, įrengti saugią infrastruktūrą, gerinti duomenų rinkimą, užtikrinti pėsčiųjų ir dviratininkų saugumą miestų teritorijose. Šiuo metu Lietuvoje dar nėra valstybės lygiu patvirtinto dviračių takų specialiojo plano, todėl dviračių takų plėtra vyksta nekoordinuotai, trūksta jungčių tarp nutiestų dviračių takų ruožų, juos projektuojant ir tiesiant ne visada įvertinami būtini eismo saugos reikalavimai ar teritorijų, per kurias jie eina, ypatumai.

Lietuva dalyvauja trejų metų trukmės Europos Sąjungos patirties mainų projekte. Jo metu dvylikos valstybių – Airijos, Austrijos, Bulgarijos, Graikijos, Ispanijos, Lietuvos, Lenkijos, Nyderlandų, Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos ir Švedijos – ekspertai dirba kartu dalydamiesi gerąja patirtimi, padėdami vieni kitiems rasti sprendimus, kaip pasiekti panašių rezultatų savo šalyse.

 
Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
46 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
26 Komentarai
naujausius
seniausius labiausi vertinti
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Vytautas
Vytautas
29 dienas (-ų)

1. Kodėl viskas kopijuojama, bet ne adaptuojama konkrečiai mūsų šalies tikriems gyventojų poreikiams, skaičiui, klimatui, tradicijoms, tendencijoms ir norams? 2. Per kiek laiko miestui atsipirks tokia infrastruktūra? Ar tikrai ji bus naudinga? Ar apklausti miesto gyventojai, ar pritaria tokiems projektams ir ką jie norėtų papildyti? 3. Dauguma dviratį traktuoja kaip pramogą, sportą, bet ne kaip transporto priemonę. Tikrai ne visiems patinka vežti vaikus 10km į skirtingus darželius per lietų dviračiais, o paskui dvokiančiam ir šlapiam atvykti į darbą ir gąsdinti kolegas. Tad tikrai vertėtų apskaičiuoti investicijų prasmę. Gal geriau investuoti į alternatyvinį viešajį transporta (kad ir tas pats metro). 4.… Skaityti daugiau

Paulius
Paulius
1 mėnesį

Teko trumpai gyventi Olandijoje. Dabar gyvenu vienam iš miegamųjų rajonų ir lyginant su Olandiją trūksta dviejų dalykų:

  • Dviračiams skirto greitkelio iki centro (ofisų) – nes pusė kilometrų važioji kaip žmogus, toliau per kiemus ratais, vėl kaip žmogus ir t.t. Tas labai prailgina kelionę.
  • Dviračių garažo (bendro). Tikrai ne visi turi vietos bute dviračiui ir nora kasdien ji tampyti laiptais ar liftu.

Gyvenant arčiau centro prasisukdavau su el. paspirtuku. Dabar, deja, tik dyzelis 🙂 Nes VT nėra tarp alternatyvų aplamai.

Paskutinį kartą redaguota 1 mėnesį (Paulius)
Komas
Komas
1 mėnesį

Realistiškai, važiuojant vienam 2-4 km aplink centrą auto nebereikalingas. O viešaji transportą tokiu atstumu dviratis deda i nokdauną visiškai – kokius 2x greičiau gaunasi. Infrastruktūra jau nebloga, bet netobula. Pvz narbuto tako labai trūksta.

Pronas
Pronas
1 mėnesį

Geriau padaryti geresnes salygas automobiliams. Puse metu tie takai bus tusti ir visiems teks vazinet automobiliais ir kentes dar labiau. Ir aplamai dviratis yra tragiska transporto priemone, niekada nesesciau ant dviracio. Nepatinka man kuria linkme viskas juda ir svarbiausia, nieks neklausia, daro, kad tik daryt kazka, bet neskiria laiko normaliai pamastyti.

Vaclovas
Vaclovas
1 mėnesį
Atsakinėti į  Pronas

Iš rankų į rankas perparduodamas netvarkingas “dyzelis” irgi ne visiems patinka. Aišku, viskas pas mus prastai ar net netinkamai daroma, bet sutiktumėte su tuo, kad reikia taisyti padėtį nuo lekiojančių vežyklių, jų skleidžiamų suodžių kamuolių, dulkių virtinės keliuose, pridūmintų, išvažinėtų ir užstatytų kiemų? Dviratis anaiptol nevisiems, tas taip. Nejau išderintų variklių ir išmetimo dalies naudoti iš Vakarų važiai yra galutinis lietuvių pasiekimas? Tik šito norėjome, siekdami laisvės? Kaip bebūtų, kitų šalių pasiekimai vis vien privers keistis ir lietuvį. Tuomet tiktų papildyti – slunkių bei dar “Vingių Joną”-lietuvį.

Nereikalingas
Nereikalingas
1 mėnesį
Atsakinėti į  Pronas

O man tavo kledaras nepatinka, užima vieta ir smirda, vadeliotojas, tiketinai, irgi toks pats.

Cmn
Cmn
30 dienas (-ų)
Atsakinėti į  Pronas

Kuo labiau gerintume salygas automobiliams – tuo butu skatinamas automobiliu skaiciaus didinimas, o tada vel gatves uzkimstos. Ir taip vel gristam i ta pati taska

Edvinas
Edvinas
29 dienas (-ų)
Atsakinėti į  Pronas

Kvailiausias mano skaitytas komentaras. Aš pats turiu automobilį vien tik dėl to, kad dirbu 60km už miesto ribų. Jeigu dirbčiau mieste, man jis net nebūtų reikalingas. Kaip ir kitiem žmonėm nereikia tavo susmirdusio dyzelio, užimančio vietą ir gadinančio orą. Miestas turi būti pritaikytas žmonėms, o ne kaimiečiams su 1.9tdi passatais. Jeigu per daug tingus esi, kad pamynti dvirati, tai yra tavo problemos ir dėl jų neturėtų kentėti kiti žmonės. Plius oras nieko nereiškia. Išsivysčiusiose šalyse žmonės mina žiema vasara, nepriklausomai nuo oro, nes dviratis mieste yra tiesiog 100% geresnis dalykas.

Bet
Bet
1 mėnesį

Nesugeba kažkaip mūsų valdžia be kitų pagalbos ir patirties nei dviračių takų, nei aplinkeliu tiesti… Gerai kad nors tarybiniais laikais rytų vokiečiai kažką gero paprojektavo, kad iki siolej gerai tarnauja…

Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button