1992 m. sausio 21 d., lygiai prieš 25-erius metus, įvyko vienas pirmųjų užsienio oro transporto bendrovės skrydis į Vilnių po Nepriklausomybės paskelbimo.
Tą dieną Skandinavijos skrydžių bendrovės SAS lėktuvas pakilo iš Kopenhagos oro uosto ir po valandos ratais palietė Tarptautinio Vilniaus oro uosto nusileidimo tako dangą. Istorinio skrydžio keleiviai pasakoja, kaip lietuviai skraidė prieš 25-erius metus, kai komerciniai skrydžiai buvo retenybė.
Stebino skrydžio trukmė
„Rytų Europos keleiviai pasaulyje išsiskiria plojimais nusileidus lėktuvui. Tuomet turbūt plojo visi dviejuose oro uostuose – Vilniuje ir Kopenhagoje, – nes maršruto atidarymas reiškė, kad Lietuva dar viena gija susijo su Vakarų pasauliu, kuriam ji ir priklausė. Tuo metu tokių sąsajų labai trūko“, – sako Rūta Jucienė, Skandinavijos skrydžių bendrovės SAS vadovė Baltijos šalims ir Rusijai.
Prieš 25-erius metus iškilmingoje ceremonijoje Kopenhagos oro uoste Danijos transporto ministras Kajus Ikastas kartu su Lietuvos laikinuoju reikalų patikėtiniu Danijoje Daliumi Čekuoliu, kuris vėliau tapo Lietuvos ambasadoriumi šioje šalyje, perkirpo simbolinę pirmojo skrydžio į Vilnių juostelę. Ministras pranašiškai paminėjo, kad Kopenhaga bus Baltijos šalių vartai į Europą – šiuo metu vien SAS į Danijos sostinę iš Lietuvos skraido 32 kartus per savaitę, kai buvo startuota vos su trimis reisais per savaitę.
„Atmintyje man labiausiai įstrigo skrydžio trukmė: nė valandos neskridome, o jau leidžiamės. Kaip netoli buvo tas kitas, Laisvės pasaulis, į kurį tiek metų ėjome. Buvo savotiškas jausmas – po ilgų mėnesių nebuvimo Lietuvoje, praleidus kelias valandas gimtinėje, po kelių valandų lipti į tą patį lėktuvą ir skristi atgal į Kopenhagą. Laukė darbų karuselė. Neprisimenu koks buvo oras, bet tą dieną visada įsivaizduoju labai šiltą ir saulėtą“, – prisiminimais dalinasi D. Čekuolis.
Kartu su maršrutu Lietuvoje buvo atidarytas ir SAS biuras – Lietuvą pasiekė vienos pirmųjų užsienio investicijų. 1992 metais biure, vadovaujami Mareko Pederseno, dirbo devyni darbuotojai. SAS Lietuvoje atstovavo ir aviakompanijoms „Austrian airlines“ ir „Swissair“ – Kopenhaga jau tuomet buvo didelis oro transporto mazgas, kuriame kilo ir leidosi lėktuvai iš Amerikos kontinentų, Azijos ir kitų Europos šalių, todėl buvo tikimasi, kad lietuviai pasinaudos galimybe pažinti pasaulį greitai ir patogiai.
Bilietus pardavinėjo užsienio valiuta
Už pirmuosius skrydžio bilietus lietuviai galėjo mokėti tik užsienio valiuta. Kai pradėjo skraidyti SAS, Lietuvoje dar cirkuliavo rubliai, kuriuos vėliau pakeitė talonai. Litas buvo įvestas tik po pusantrų metų. Ekonominiu požiūriu tai buvo labai neramūs laikai: per 1992 m. kainos parduotuvėse išaugo 600 procentų, o rublis buvo dolerio atžvilgiu nuvertėjo 85 proc. Esant tokiam valiutos nuvertėjimui bilietų pardavimas doleriais buvo normali praktika, siekiant apsisaugoti nuo valiutų svyravimų ir infliacijos.
Lietuvius turėjo stebinti ir bilieto kaina. Ji siekė apie 500 dolerių. Nors šiais laikais ši suma neatrodo įspūdinga, tačiau 1992 m. vidutinis mėnesinis atlyginimas Lietuvoje po mokesčių siekė vos 4100 talonus, o dolerio kursas, kai tik buvo įvesti talonai, buvo 250 talonų už dolerį. Vadinasi, skrydžio bilietas talonais siekė net 125 tūkst.! Kaip teisingai prognozavo tuometinis SAS vadovas Lietuvoje M. Pedersenas, įvedus litą lietuviams „keliai į visą pasaulį bus atviri“. Iš tiesų – stabilizavus ekonominę aplinką Lietuvoje prasidėjo sparti civilinės aviacijos plėtra.
Atidarydama maršrutą Kopenhaga-Vilnius SAS įgyvendino savo strategiją sujungti visas tris Baltijos šalis su Šiaurės Europa. Jau nuo 1989 m. lapkričio SAS lėktuvai keturis kartus per savaitę skraidė iš Stokholmo į Taliną, vėliau atidarytas ir maršrutas Stokholmas-Ryga. Iš viso 1992 m. SAS į Baltijos šalis per savaitę skraidydavo po trylika kartų.
„Žvelgiant į dvidešimt penkerių metų bendradarbiavimo istoriją ir tai, kur dabar atsidūrė Lietuva pagal skrydžių geografiją, galima pasidžiaugti, kad SAS žvelgė toliaregiškai ir tapo šių permainų pirmeive. Pirmieji skrydžiai buvo lyg palaikymas jaunai valstybei ir turėjo simbolinę reikšmę. Dabar galime kalbėti apie tvarią plėtrą – vasaros sezonu vien tik SAS per savaitę iš Baltijos šalių skraidys iki 109 kartų, t. y. beveik dešimt kartų daugiau nei iš pradžių“,– sako R. Jucienė, Skandinavijos skrydžių bendrovės SAS vadovė Baltijos šalims ir Rusijai.
Jūratė Baltrušaitytė, Lietuvos oro uostų komercijos direktorė, sako, kad per ilgus savo veiklos Lietuvos rinkoje metus SAS yra viena iš 5 daugiausiai keliautojų pervežančių oro vežėjų Lietuvos rinkoje.
„SAS – vienos iš ilgalaikių Lietuvos oro uostų partnerių: Vilniaus oro uoste ši bendrovė veikia daugiau nei dvidešimt, o Palangos – daugiau nei dešimt metų. Lietuvos Respublikos kūrimo pradžioje ši bendrovė buvo tvirtas ir stabilus oro vežėjas, užtikrinęs Lietuvos pasiekiamumą greičiausiu būdu. Neabejotinai tuo metu SAS buvo itin svarbūs – jie smarkiai prisidėjo prie aktyvaus bendradarbiavimo su Skandinavijos šalių verslais ir investuotojais. Šiuo metu bendrovė prisideda skatindama ir turistų srautą. Galime drąsiai teigti, kad SAS – patikimas, stabilus, ilgametis Lietuvos oro uostų partneris“, – teigia J. Baltrušaitytė, Lietuvos oro uostų komercijos direktorė.
