Dėl COVID-19 pandemijos pasaulis susidūrė ne tik su išskirtiniais sveikatos ar ekonomikos, bet ir su psichologiniais iššūkiais. Reaguodami į tai Vilniaus universiteto (VU) Psichotraumatologijos centro mokslininkai, vadovaujami prof. Evaldo Kazlausko, parengė tyrimais grįstas rekomendacijas, kaip rūpintis savo psichikos sveikata pandemijos metu.
Mokslininkų teigimu, nors pandemijos poveikį jaučia visas pasaulis, jos keliami iššūkiai visus paveikia skirtingai. Todėl psichologai, atlikę tyrimus, rekomendacijas parengė ne tik plačiajai visuomenei, bet ir atskiroms jos grupėms: universitetams ir studentams, tyrėjams, medicinos įstaigoms ir medicinos personalui, mokykloms bei mokiniams.
Lietuvių savijautai labiausiai kenkia neužtikrintumas
Psichologai pripažįsta, kad koronaviruso krizė visiems pažėrė daug stresą keliančių veiksnių. Pavyzdžiui, nuolatinę baimę užsikrėsti virusu, pokyčius gyvenime, neužtikrintumą dėl ateities, kontaktų su kitais žmonėmis ribojimą, artimųjų netektis. Nors sudėtingu metu visi šie jausmai yra natūralūs, manoma, kad kai kuriems asmenims susidūrimas su viruso keliamais iššūkiais gali tapti rimtų psichologinių problemų priežastimi.
2020 m. vasarą VU Psichotraumatologijos centro mokslininkai pradėjo vykdyti lietuvių psichologinės sveikatos tyrimą „Mano savijauta“. Tyrimas buvo vykdomas vienuolikoje skirtingų šalių, o jo metu buvo siekiama išsiaiškinti, kaip prasidėjusi koronaviruso krizė paveikė ir lietuvių savijautą. Net 60 proc. tyrimo dalyvių nurodė, kad juos vidutiniškai arba smarkiai paveikė neužtikrintumas dėl pandemijos trukmės ir jos keliamos rizikos, 37 proc. respondentų neigiamai paveikė baimė užsikrėsti patiems, o 56 proc. tyrimo dalyvių jautėsi gan smarkiai paveikti baimės, kad užsikrės jų artimieji.
„Būtent prisitaikymo sunkumai ar net padidėjusi adaptacijos sutrikimo rizika COVID-19 pandemijos metu žmonėms kelia didelių psichologinės sveikatos iššūkių. Adaptacijos sunkumus galime patirti reaguodami į reikšmingus gyvenimo įvykius ar pokyčius, vadinamosius stresorius. Šios adaptacijos problemos pasireiškia nuolatiniu susirūpinimu dėl stresinės situacijos ir sunkumais prisitaikant prie kilusių pokyčių“, – teigia VU Psichotraumatologijos centro tyrėja dr. Odeta Geležėlytė.
Įvesti ribojimai itin reikšmingai veikia jaunimą
2020 m. pradžioje, siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą, daugelis iki tol kontaktiniu būdu vykdytų veiklų persikėlė į virtualią erdvę. Ne išimtis ir studijos, kurias universitetų studentai turėjo tęsti nuotoliniu būdu. Todėl VU mokslininkai savo tyrime nusprendė įdėmiau pažvelgti į jaunų suaugusiųjų patirtis.
„Tyrimo metu apklausėme 498 VU studentus ir vertinome jų stresines patirtis, susijusias su COVID-19 pandemija, kitus psichikos sveikatos rodiklius. Paaiškėjo, kad daugiau nei pusę universiteto studentų neigiamai paveikė pakitęs studijų procesas ir apribotos judėjimo galimybės. Kiek daugiau nei ketvirtadalis nurodė, kad patyrė didelį stresą dėl apribotų galimybių naudotis įvairiomis paslaugomis“, – teigia viena iš tyrimą atlikusių VU mokslininkių dr. Inga Truskauskaitė-Kunevičienė.
Nors jaunajai kartai technologijos nėra svetimos, vis dėlto į virtualią erdvę persikėlęs studijų procesas reikšmingai paveikė jaunimo psichikos sveikatą. Tyrėjų teigimu, tai susiję ir su tinkamo pasirengimo šiems pokyčiams stoka.
„Niekas nesitikėjo tokio plataus masto ribojimų, todėl nei universitetai, nei dėstytojai, nei patys studentai nebuvo pasiruošę staiga užklupusiai pandemijai. Pradžioje buvo daug nežinomybės ir sumaišties, be to, svarbu paminėti, kad anksčiau nebuvome pratę tiek daug laiko praleisti prie ekranų. Nors jaunų žmonių sveikatai virusas sąlyginai mažiau pavojingas, būtent jie gali būti labiausiai paveikti pandemijos įvestų apribojimų“, – sako dr. I. Truskauskaitė-Kunevičienė.
Psichologų teigimu, net ir ne krizės metu tokie pokyčiai kaip įprastos aplinkos pasikeitimas, susidūrimas su naujais žmonėmis ir buvusių ryšių praradimas jauniems žmonėms kelia didelį stresą. Todėl studijų metu jauni žmonės patiria daugiau psichikos sunkumų, tokių kaip depresija, nerimas, padidėjusi savižudybės rizika. Nors VU mokslininkų tyrimas parodė, kad studentus pandemijos laikotarpiu lydi didelis vienišumas, ateityje galintis lemti psichikos sveikatos prastėjimą, su neigiamais to padariniais kol kas susiduria asmenys, dar iki pandemijos priklausę rizikos grupėms.
„Tyrimo metu pastebėjome, kad studentai, kurių psichikos sveikata buvo pakankamai gera iki pandemijos, pirmosios jos bangos pradžioje nepatyrė didesnių neigiamų psichikos sveikatos pokyčių. Tačiau tie, kuriems ir prieš pandemiją buvo būdingas gan aukštas depresiškumo, nerimo ir streso lygis, šį laikotarpį išgyveno kur kas sunkiau – depresijos požymiai sustiprėjo, o psichologinė gerovė gerokai sumažėjo“, – konstatuoja VU tyrėjų komandos narė.
Padaugėjo rimtų psichologinių sunkumų patiriančių paauglių
Su panašiais karantino ribojimų ir nuotolinio mokymo keliamais iššūkiais susidūrė ne tik universitetų, bet ir mokyklų bendruomenės. 2020 m. spalį VU Psichotraumatologijos centro mokslininkams apklausus 13–18 metų paauglius paaiškėjo, kad net 4 iš 5 apklaustųjų dėl pandemijos susidūrė su mokymosi sunkumais, daugiau nei pusė teigė patiriantys sunkumų bendraudami su bendraamžiais, o maždaug 1 iš 4 respondentų nurodė, kad susiduria su problemomis šeimoje.
„Pastebėjome, kad pandemijos metu reikšmingai išaugo paauglių, patiriančių didelių psichosocialinių sunkumų, skaičius. Iki pandemijos tokių sunkumų patyrė apytiksliai 1 iš 7 paauglių, o pandemijos metu – 1 iš 5 paauglių. Kylančius sunkumus padėtų įveikti socialinė parama, tačiau net 19,3 proc. respondentų nurodė, kad neturi į ką kreiptis pagalbos. Taigi didelė dalis Lietuvos paauglių jaučiasi priversti kylančias problemas spręsti savarankiškai“, – teigia VU Psichotraumatologijos centro narė, psichologė Ieva Daniūnaitė.
Psichologai atkreipia dėmesį, kad vaikų ir paauglių psichologinė gerovė priklauso ir nuo tėvų ar globėjų savijautos bei situacijos šeimoje, kuri pandemijos laikotarpiu taip pat gali būti nestabili ir pažeidžiama. Todėl sudėtingu laikotarpiu mokyklos vaidmuo yra ypač svarbus pažeidžiamiems, sunkumų patiriantiems vaikams ir paaugliams. Krizės laikotarpiu mokykla ir jos specialistai moksleiviams gali būti reikšmingas stabilumo, socialinių kontaktų ir pagalbos šaltinis.
Didelė dalis medikų galvojo apie profesijos keitimą
VU mokslininkų tyrime dalyvavo ir medicinos įstaigų darbuotojai, kurių darbo sąlygos pandemijos laikotarpiu yra itin sudėtingos. Tiesioginis pavojus sveikatai, nuolat didėjantys reikalavimai, personalo trūkumas – visa tai tapo medicinos įstaigų darbuotojų kasdienybe, kuri reikšmingai padidino perdegimo sindromo, patiriamo depresiškumo ir nerimo rizikas.
„2020 m. kovo–balandžio mėn. atlikto tyrimo duomenimis, didelė dalis intensyviosios terapijos skyrių darbuotojų patyrė vidutinį ar stiprų stresą, nerimą bei depresiškumą. Daugiau nei ketvirtadalis apklaustųjų, dirbančių Lietuvos gydymo įstaigose, išgyveno nuolatinę užsikrėtimo ar infekcijos pernešimo artimiesiems baimę. Net 43 proc. respondentų pandemijos pradžioje galvojo apie profesijos keitimą. Nerimą kelia ir tai, kad net 22,7 proc. apklaustųjų darbe patiriamai įtampai įveikti rinkosi alkoholį ir tik 8 proc. kreipėsi pagalbos į specialistus“, – tyrimo rezultatus komentuoja viena iš tyrimą atlikusių VU mokslininkių dr. Ieva Norkienė.
Nuo pandemijos pradžios praėjus 4–5 mėnesiams, VU mokslininkai atliko pakartotinius tyrimus. Jų rezultatai atskleidė stiprėjančias medicinos personalo patiriamo streso reakcijas ir nerimą, nepaisant to, kad vasarą pandemijos banga atslūgo, o karantino ribojimai buvo sušvelninti. Tuo pačiu laikotarpiu mokslininkai apklausė ir Jungtinės Karalystės (JK) medicinos įstaigų darbuotojus. Paaiškėjo, kad, nepaisant didesnio sergančiųjų šalyje skaičiaus ir didesnio ligonių mirštamumo, medicinos personalo nerimo ir depresiškumo lygis JK buvo mažesnis nei Lietuvoje.
„Pandemijos laikotarpiu JK specialistai turėjo gerokai daugiau galimybių gauti psichologinę pagalbą, be to, ligoninėse buvo įdiegtos sistemingos su darbu susijusio streso valdymo strategijos. Įvairiose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad, medicinos personalui suteikus psichologinės pagalbos priemones, padidėja jų atsparumas stresui ir sumažėja nerimo lygis. Medikų patiriamų psichologinių sunkumų padariniai gali būti labai įvairūs – didžiulis nuovargis ir perdegimas gali lemti dar ryškesnes psichologines problemas, taip pat ir fizinius susirgimus“, – tikina dr. I. Norkienė.
VU mokslininkų teigimu, siekiant sumažinti medicinos personalo patiriamą stresą, įstaigoms būtina darbą organizuoti atsižvelgiant į specialistų fizines bei emocines galimybes, ne mažiau svarbu kurti ir emociškai sveiką darbo aplinką. Darbuotojams patariama priimti jaučiamas emocijas, mokytis pasakyti „ne“ per dideliems reikalavimams, palaikyti socialinius ryšius, rūpintis emocine sveikata ir nepamiršti fizinio aktyvumo.
