Vilniaus universiteto (VU) astrofizikas prisidėjo prie virtualaus žemėlapių rinkinio, leidžiančio analizuoti įvairius su koronavirusu (Covid-19) susijusius statistinius duomenis mūsų šalyje, kūrimo. Lietuvos statistikos departamento parengtame rinkinyje pateikiami penki žemėlapiai, iš kurių vieną – COVID-19 pandemijos Lietuvoje GIS žemėlapį sukūrė VU Fizikos fakulteto Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos centro atstovas Mindaugas Macijauskas. Jame pateikiama COVID-19 susirgimų, pasveikimų ir testavimų informacija, kuri nuolat atnaujinama.
Šiuo metu M. Macijausko kurtas statistinis puslapis yra vienas labiausiai lankomų COVID-19 informacinių puslapių Lietuvoje – per dieną sulaukia apie 15–20 tūkstančių lankytojų. Kaip statistinės informacijos šaltinį šį žemėlapį yra nurodžiusi Sveikatos apsaugos ministerija. Žemėlapis pasiekiamas per VU geografinės informacinės sistemos portalą www.gis.vu.lt.
Sulaukė daug palaikymo
Kurti COVID-19 statistinį žemėlapį vaikinas ėmėsi niekieno neprašomas ir neraginamas, bet palaikomas savo kolegų Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos centre. Paskata aktualią koronaviruso statistiką suvesti į vieną vietą ir pateikti patrauklia forma buvo paprasta – jis pasigedo valstybės ir mokslo institucijų iniciatyvos. Tad savo asmenine iniciatyva pirmosiomis karantino Lietuvoje dienomis pradėjo rengti COVID-19 suvestinę ir žemėlapį.
„Pasidalijus žemėlapiu „Facebook“ socialiniame tinkle jis kaipmat sulaukė didelio susidomėjimo ir pozityvių reakcijų. Tai parodė, kad toks žemėlapis yra reikalingas, tad šį darbą reikia tęsti“, – sako M. Macijauskas.
Iš pradžių žemėlapis buvo įdėtas bandomojoje kompanijos „Esri“ (angl. Environmental Systems Research Institute) produkto „ArcGIS Online“ paskyroje. Tačiau „Esri“ atstovų Lietuvoje – „Hnit-Baltic“ partnerių tinklo ir tiekimų vadovė pasiūlė paskyrą paversti ne bandomąja. Taigi po savaitės žemėlapis ir suvestinė persikėlė į VU geografinės informacijos sistemą.
Užtruko vos kelias dienas
Paklaustas, ar astrofizikui buvo didelis iššūkis sukurti tokį žemėlapį, jis patikino, kad kuriant žemėlapį neprireikė itin specifinių kartografijos žinių. Juolab kad naudojama programinė įranga yra gana lanksti ir aiški, o žemėlapis tėra tik dalis visos pateikiamos informacijos. Bet prasitarė, kad žemėlapiais žavėjosi jau seniai.
„Geografija, žemėlapiai mane žavėjo nuo vaikystės – mėgdavau perbraižyti žemėlapius iš knygų ar atlasų, padaryti juos „tobulesnius“. Yra tekę smalsumui patenkinti išbandyti ir žemėlapių kūrimui skirtą QGIS programinę įrangą“, – sako pašnekovas.
Pirmąją žemėlapio versiją jis sukūrė per keletą dienų, žemėlapis tapo viešai pasiekiamas kovo 17 d. vakarą. „Tos pačios, pirmosios karantino savaitės pabaigoje pradėjau kurti ir atnaujintą versiją VU geografinės informacijos sistemoje. Šis žemėlapis pakeitė pirmąjį per savaitę, mat norėjosi jį šiek tiek patobulinti, ir teko atnaujinti abu žemėlapius vienu metu.“
Pavyzdys – Johnso Hopkinso universiteto žemėlapis
Supratęs, kad toks žemėlapis gali būti pravartus ir įdomus visuomenei, M. Macijauskas domėjosi, kaip sukurtas dabar jau garsus Amerikos Johnso Hopkinso universiteto COVID-19 žemėlapis: „Iš pradžių maniau, kad tai „vienetinis“ darbas, sukurtas specialiai šiam tikslui. Tačiau susikūręs bandomąją „ArcGIS Online“ paskyrą greitai supratau, kad gana panašų žemėlapį galiu sukurti ir pats. Tad bandymų ir klaidų būdu išsiaiškinau, kaip sukurti norimus elementus – rodiklius, diagramas, žemėlapį, kokiu formatu pateikti duomenis šiems elementams.“
Šio žemėlapio ir suvestinės duomenis mokslininkas atnaujina keletą kartų per dieną. Nors pagrindiniai duomenų šaltiniai yra Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, tačiau papildomų detalių jam tenka ieškoti ir savivaldybių ar jų atstovų skelbiamoje informacijoje.
Šiuo metu nėra vieno konkretaus šaltinio, kur būtų skelbiama visa reikiama informacija, tad ją reikia surinkti ir sisteminti pačiam žemėlapio kūrėjui – pildyti duomenų lenteles, jose esančią informaciją dažnai atnaujinti.
„Nesu išsikėlęs tikslo, kad žemėlapis ir suvestinė taptų pačiu operatyviausiu COVID-19 informacijos šaltiniu. Tačiau dedu pastangas, kad žemėlapis būtų išsamus, leidžiantis susidaryti bendrą COVID-19 pandemijos situacijos Lietuvoje vaizdą, paplitimo mastą“, – teigia M. Macijauskas.
