Vilniaus universiteto vicerektorė Edita Sužiedėlienė sako, kad Lietuvos mokslo bendruomenė yra nusivylusi, jog Nobelio chemijos premija už vadinamųjų „genų žirklių“ technologiją nebuvo apdovanotas ir profesorius Virginijus Šikšnys.
Šių metų Nobelio chemijos premija paskirta prancūzei Emmanuelle Charpentier (Emaniuel Šarpentjė) ir amerikietei Jennifer A. Doudnai (Dženifer A. Dudnai).
„Profesorius V. Šikšnys nuo pat pradžių buvo vienoje gretoje su šiandieninėmis laimėtojomis, todėl yra labai apmaudu. Reikėtų pastebėti, kad dar 2018 metais jie visi trys už CRISPR fenomeno atradimą ir vystymą buvo apdovanoti taip pat itin prestižiniu apdovanojimu – Kavli premija, todėl pagrindo tikėtis, kad VU akademikas galėtų būti tarp Nobelio premijos nugalėtojų, buvo tikrai daug. To mokslo bendruomenė labai tikėjosi“, – BNS trečiadienį teigė E. Sužiedėlienė.
Mokslininkų sukurta technologija leidžia itin tiksliai redaguoti organizmų DNR. Tai atveria galimybes gydyti genetines ligas ar kurti naujas augalų, gyvūnų veisles.
Tiek V. Šikšnys su komanda, tiek E. Charpentier ir A. Doudna šią technologiją pristatė 2012 metais.
„Aštuoneri metai yra labai trumpas laiko tarpas, per kurį yra suteikiama premija, vadinasi tai iš tikrųjų yra itin svarus indėlis į mokslinį žinojimą“, – kalbėjo VU vicerektorė.
Paklausta, kas galėjo nulemti, jog apdovanojimo Lietuvos mokslininkas negavo, E. Sužiedėlienė svarstė, jog tai gali būti susiję su galbūt didesniu mokslininkių indėliu taikant šią technologiją įvairiose srityse.
„Tiek V. Šikšnio ir grupės, tiek E. Charpentier ir A. Doudnos atradimai buvo apie tą patį. (…) Sunku interpretuoti Nobelio komiteto sprendimą. Gali būti, kad jam turėjo įtakos konkretūs taikymai, tolesnis vystymas. Tačiau čia tik galima spėlioti“, – kalbėjo ji.
51 metų E. Charpentier ir 56 metų J. A. Doudna yra tik šeštoji ir septintoji moterys, gavusios Nobelio chemijos premiją.
Pirmą kartą Nobelio chemijos premiją moteris gavo 1911 metais, kai Marie Curie (Mari Kiuri), 1903-aisiais jau atsiėmusi Nobelio fizikos premiją, buvo pagerbta už radžio ir polonio atradimą.
Pernai ši premija atiteko trims ličio jonų baterijų kūrėjams – amerikiečiui Johnui Goodenoughui (Džonui Gudinafui), anglui M. Stanley Whittinghamui (M. Stenliui Vitingamui) ir japonui Akirai Yoshino (Akirai Jošinui).
Prestižinę premiją sudaro aukso medalis ir 10 mln. Švedijos kronų (959 tūkst. eurų).
Įprastais metais laureatai savo apdovanojimą atsiimtų iš karaliaus Carlo XVI Gustafo (Karlo XVI Gustafo) rankų per oficialią ceremoniją Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896-aisiais miręs išradėjas A. Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.
Tačiau šiemet tokia įteikimo ceremonija buvo atšaukta dėl koronaviruso pandemijos. Vietoje jos įvyks televizinė ceremonija, kurios metu bus parodyta, kaip laureatams premijos įteikiamos jų šalyse.
Nobelio premijų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskirta medicinos premija. Ji atiteko amerikiečiams Harvey J. Alteriui (Harviui Dž. Alteriui) ir Charlesui M. Rice’ui (Čarlzui M. Raisui), taip pat britui Michaelui Houghtonui (Maiklui Hotonui).
Šie virusologai buvo bendrai pagerbti už hepatito C viruso atradimą.
Antradienį Nobelio fizikos premija atiteko trims juodąsias skyles tyrinėjantiems mokslininkams. Viena premijos pusė buvo paskirta matematinės fizikos atstovui anglui Rogeriui Penrose’ui (Rodžeriui Penrouzui), o kita pusė – bendrai vokiečių astrofizikui Reinhardui Genzeliui (Reinhardui Genceliui) ir amerikiečių astronomei Andreai Ghez (Andrėjai Gez).
Daugiausiai dėmesio sulaukiančių literatūros ir taikos premijų laureatai paaiškės ketvirtadienį ir penktadienį, o sezoną kitą pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.
Autorius Augustas Stankevičius
