Šiuolaikinė visuomenė, kurioje yra daug skubėjimo, streso, greito maisto ir mažai poilsio, fizinio aktyvumo bei atsipalaidavimo, dažniausiai kenčia nuo lėtinių infekcinių, imuninių, širdies ir kraujagyslių ligų. Pusės jų galima būtų išvengti vien pakeitus gyvenimo būdą, nes efektyviausia ligų prevencija, pasak pasaulio sveikatos ekspertų, yra laikoma tiesiog sveika gyvensena.
Tai patvirtina ir Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto alumnė, Nacionalinio Visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė, kurios pagrindinis profesinis siekis yra ligų mūsų visuomenėje mažinimas, skatinant žmones laikytis sveikos gyvensenos ir pagrindinių ligų prevencijos principų.
Pandemija išryškino ligų prevencijos svarbą
Koronaviruso pandemijos laikotarpiu ir šiuo metu virusui vėl nekontroliuojamai plintant visuomenėje ypatingai svarbus yra struktūruotos informacijos apie virusą, apsisaugojimą nuo jo teikimas, jo plitimo statistikos analizavimas ir sekimas, sveikatos priežiūros įstaigų konsultavimas. Visus šiuos darbus kriziniu laikotarpiu atlieka visuomenės sveikatos specialistai.
Departamento direktorės R. Lingienės teigimu, dar sausio mėnesį, kai koronaviruso atvejai buvo registruojami tik Kinijoje, Lietuvos oro uostuose jau dirbo specialistai, buvo kuriamos būsimos krizės valdymo strategijos, konsultuojamos asmens sveikatos priežiūros įstaigos bei įmonės, kol niekas dar net nenujautė, kokio masto grėsmė mūsų laukia.
Šis pavyzdys parodo, koks svarbus yra visuomenės sveikatos specialistų darbas, kai stengiamasi ligai, sveikatai kilsiančiai problemai užbėgti už akių.
„Dar nepasirodžius ligai, mes stengiamės apsaugoti visuomenę nuo jos, kad nesusirgtų arba susirgtų kuo mažesnis skaičius žmonių. Ir taip yra ne tik su užkrečiamosiomis ligomis – visada svarbu, kad visi gyventojai būtų informuoti, kokių prevencinių veiksmų būtina imtis, kad galėtų išvengti sveikatos problemų“, – teigia ekspertė. Anot jos, nuo visuomenės sveikatos strategijos ir specialistų priklauso, ar visuomenės sveikata bus esminis ligų valdymo komponentas ir kokia apkrova teks gydytojams nesuvaldytoms ligoms gydyti.
„Efektyvus visuomenės sveikatos specialisto darbas lygus reikšmingam ligų sumažinimui“, – įsitikinusi pašnekovė.
Rolanda Lingienė neabejoja, kad visuomenės sveikatos srityje dirbančia profesionalui svarbios yra ne tik profesinės kompetencijos, žaibiška reakcija, nuolatinis žinių atnaujinimas ir reikšmingos informacijos sekimas, bet nuo jų neatsiejamos ir tokios žmogiškos savybės kaip užsispyrimas ir nuoširdus noras padėti kitam, noras jausti ir nešti atsakomybę už kiekvieną mūsų visuomenės narį.
Be tokių specialistų mokslinių įžvalgų būtų neįmanoma valdyti grėsmių žmonių sveikatai. O jų sveiko gyvenimo patarimai – dažnai tampa kasdienio mūsų gyvenimo dalimi.
Psichinė ir fizinė sveikata – neatsiejamos
Šiais laikais ligų priežastimi neretai tampa stresas, neteisingas gyvenimo būdas, kuris nepastebimai ir pamažu alina organizmą ir ilgainiui rimtai sutrikdo žmogaus sveikatą ir ne tik fizinę, bet ir psichinę.
Žmonės vis dar sveikatą suvokia kaip fizinės ligos nebuvimą, bet pasaulio sveikatos specialistai ją siūlo apibrėžti daug plačiau – kaip visapusišką fizinę, dvasinę ir socialinę gerovę.
Būtent todėl visuomenės sveikatos ekspertė visiems rekomenduoja nepamiršti skirti kokybiško laiko poilsiui ir savo pomėgiams, nuolat ieškoti naujų laisvalaikio veiklų, kadangi jos greitai įtraukia ir atpalaiduoja net po labai įtemptos dienos. „Pati asmeniškai turiu kelias aistras, kurių stengiuosi neapleisti. Pirmoji – prancūzų kalba, kurios nusprendžiau mokytis visai nuo nulio. Antrasis mano hobis – golfas, padedantis atsipalaiduoti“.
Pati R. Lingienė taip pat kasdien stengiasi laikytis dienos ritmo, sveikos gyvensenos ir mitybos balanso. Ji palaiko fizinį aktyvumą – bėgioja, vaikšto po Lietuvos miškus su šiaurinėmis lazdomis. Visada stengiasi ant stalo patiekti kuo daugiau šviežių ir ekologiškų produktų iš Lietuvos ūkininkų.
„Žinoma, būna visko: įvairiausių dienų, vangiai atsikeliant nuo patogios sofos ar neatsispiriant gardžiausiems keksiukams. Tačiau su laiku atėjo supratimas, kad klysti yra žmogiška – svarbiausia tik sugrįžti į pasirinktą ritmą. Bandykime gyventi taip, kad norma taptų būtent tas sąmoningai pasirinktas sveikas gyvenimo būdas, o ne nusižengimai“, – pataria pašnekovė.
Šaltinis: VU
Nuotr.: Žygimantas Gedvila, BNS
