Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) startavo Europos kosmoso agentūros (EKA) finansavimo gavęs mokslinis projektas – Antano Gustaičio aviacijos instituto (AGAI) ir Mechanikos mokslo instituto (MMI) mokslininkai kartu verslo partneriai kuria pažangios pjezoelektrinės pavaros prototipą, skirtą nanopalydovų optinio ryšio sistema.
Universitete pradėta kurti nanometrinės skyros pjezoelektrinė inercinė pavara, kuri atlieka kampinius judesius, reikalingus lazerio spindulius kryptingumo valdymui ir užtikrintai tikslią judesių kontrolę laisvosios erdvės optinių ryšių sistemose (FSO).
„Kartu su Mechanikos mokslo instituto mokslininku doc.dr.Andriumi Čeponiu pasiūlėme šį sprendimą EKA.Projekto svarbą patvirtino ir vienos perspektyvos Lietuvos kosmoso startuolių – UAB „Astrolight“, kuris prisijungė kaip partneris“, – dalijos projekto vadovas, AGAI Aeronautikos inžinerijos katedros lektorius Laurynas Šišovas.
Anot jo, pjezoelektrinės pavaros ypač tinkamos pažangioms kosmoso technologijoms – jos itin didele kampine skiriamąja geba, leidžiančia tiksliai valdyti lazerinio ryšio spindulius.
Be to, jos gali ir greitaveika, galimybe fiksuoti pozicijas ir elektromagnetine švara, kas yra itin aktualu tokio tipo kosminėse misijose.
„Pjezoelektrinės pavaros ir varikliai pritaikomi įvairiose aukšto tikslumo sistemose, o jų konstrukcijose yra lengvesnės ir kompaktiškesnės – tai svarbu kosminėse misijose, kur kiekvienas papildomas gramas turi įtakos sistemos efektyvumui. dr. A. Čeponis.
VILNIUS TECH mokslininkai jau ne vienerius metus kuria ir tobulina pjezoelektrines sistemas, atlieka mokslinių tyrimų projektus, patentuoja technologinius sprendimus ir rengia mokslines publikacijas.
Projekto idėja susijusi ir su L. Šišovo parengta daktaro disertacija, kurioje jis nagrinėja pjezoelektrines pavaras ir variklius bei jų pritaikymą kosminėse misijose.
Vis dėlto, jaunojo tyrėjo teigimu, dalyvavimas EKA veiklose ir projektuose yra ypatingai svarbūs Lietuvos mokslo ir technologinei pažangai bei savo pozicijos tarptautinėje kosmoso bendruomenėje stiprinti.
„Tai skatina Lietuvos kosmoso sektoriaus augimą ir konkurencingumą, nes sudaro sąlygas pritraukti investicijas, kurti aukštos pridėtinės vertės technologijas ir stiprinti šalies mokslinį bei pramonės potencialą. Tokios iniciatyvos padeda ne tik plėtoti mokslą, bet ir užtikrinti, kad Lietuva taptų aktyvia kosmoso ekonomikos dalimi, galinčia kurti ir eksportuoti pažangius technologinius sprendimus.
Be to, EKA projektai suteikia mokslinį prie aukšto lygio kosmoso tyrimų ir technologijų kūrimo, skatina inovacijas ir leidžia bendradarbiauti su stipriausiais Europos bei pramonės partneriais“, – teigia L. Šišovas.
Europos kosmoso agentūra su Lietuvos delegacija patvirtinus EKA Trečiųjų šalių programos (angl. Requesting party activities (RPA)) kartu rekomenduoja finansuoti projektų sąrašą, finansavimą 2024 m. nuspręsta skirti iš viso 8 Lietuvos verslo ir mokslo institucijų projektams, tarp jų – ir VILNIUS TECH. Jų įgyvendinimui numatyta skirti beveik 1 mln. eurų.