Lapkričio 14 dieną Vilniuje, Lietuvos Aklųjų bibliotekoje (LAB) duris atvėrė įstaiga, skirta žmonėms, turintiems disleksijos sutrikimą. Nuo šiol disleksijos diagnozę turintys vaikai bei jų tėvai gaus kokybiškas paslaugas, pradedant sutrikimo atpažinimu ir baigiant užsiėmimais vaikams bei pagalba ir rekomendacijomis tėvams.
Disleksija – tai skaitymo raidos sutrikimas, siejamas su sunkumais, susijusiais su mokymusi skaityti sklandžiai ir su tiksliu suvokimu, nepaisant vidutinio ar didesnio nei vidutinis intelekto.
„Šiuo metu tėvai, susidūrę su vaikų mokymosi sutrikimu, siejamu su disleksija, atsiduria aklavietėje, kadangi Lietuvoje nėra tinkamo metodikos. Paprastai, pirmaisiais – antraisiais mokykliniais metais vaikai, patiriantys skaitymo sunkumus yra nukreipiami į Psichologinę pedagoginę tarnybą (PPT), kur ir būna nustatomas šis sutrikimas. Tačiau, kadangi tai yra valstybinė įstaiga, patekti konsultacijai tenka laukti net iki pusės metų. Jau patekus ir gavus išvadą, deja, tuo viskas ir pasibaigia, tinkamos pagalbos nei vaikai nei jų tėvai taip ir nesulaukia. Kaip žinia, gavus išvadą – DISLEKSIJA – yra išrašomos rekomendacijos mokyklai, kuriose būna siūloma palengvinta programa. Ką tai reiškia – palengvinta programa? Ogi tai, kad vaikas bus klasės nuošalyje, iš jo nebus reikalaujama jokių rezultatų ir jam užsidarys durys į tolimesnį – aukštąjį mokslą. Kitaip tariant, vaikas yra nurašomas. Nors realiai, disleksijos sutrikimą turintys vaikai nėra nei kiek prastesni už tuos, kurie skaito be problemų, dažnu atvėju jie turi net aukštesnį IQ nei “normalūs” klasės draugai.. Tiesiog šiems vaikams yra reikalinga didsnė pagalba ten, kur reikia dirbti su tekstu. Lietuvoje nėra sistemos, kur tokie vaikai gautų adaptuotą mokymosi medžiagą. Mokytojai neturi kompetencijų, nemoka padėti šiems vaikams. Plikas rezultatų reikalavimas šiems vaikams neveikia, reikalinga speciali metodika, kurios Lietuvoje nėra. – teigia “DYSLEXIA centro” įkūrėja Jurgita Pocienė.
Tokios įstaigos planą moteris brandino gana ilgai. Idėja įkurti vietą, kurioje būtų suteikta maksimali pagalba disleksijos sutrikimą turintiems vaikams bei jų tėvams gimė neatsitiktinai. Jurgita Pocienė – 6 vaikų mama, iš kurių vienas – su disleksijos sutrikimu. “Kai dikra buvo pirmokė, per daug nesureikšmonime, jog jai nepavyksta išmokti sklandžiai skaityti, tačiau antroje klasėje prie pamokų sėdavome vakarais po 4-5 valandas. Tai vaikui sukeldavo galvos skausmus, išmušdavo raudonis. Dikra sakydavo, jog blogai mato, todėl negali perskaityti. Net kreipėmės į okulistą, kad patikrinti regėjimą. Išvada mus nustebino – ji mate tobulai. Tačiau žodžių perskaityti nesugebėjo. Kreipėmės į Psichologinę pedagoginę tarnybą (PPT) , kur gavome patvirtinimą, jog dukrai disleksija. Tačiau blogiausi buvo vėliau. Gavus šią išvadą dukrai buvo pritaikyta “palengvinta” programa, kas iš tikro yra – mažesnis dėmesys mokiniui. Todėl nutariau, kad laukti nėra ko, jei jau savo dukrai nespejau suteikti viso “serviso” iki paauglystės, bent jos dėka sukursiu sistemą, kuri padės kitiems, turintiems šį sutrikimą. “
„DYSLEXIA centre” – tai vieta, kurioje tėvai gaus maksimaliai žinių, kaip padėti savo vaikui, kad jis lavėtų, neprarastų pasitikėjimo savimi ir būtų tiesiog laimingas vaikas, nepaisant esamo sutrikimo. Čia be pusmetinių eilių bus galima išsiaiškinti, ar vaikas iš tiesų turi šį sutrikimą, gauti rekomendacijas bei specialistų (logopedo, psichologo) reguliarią pagalbą. Vyks menoterapijos bei teatroterapijos užsiemėmai.
