Baigėsi 2020 m. priėmimas į Vilniaus universiteto (VU) profesines – rezidentūros – studijų programas. Rezidentūra kasmet sulaukia didžiulio medicinos ir odontologijos studijas pabaigusių absolventų dėmesio, nes būtent šių studijų pasirinkimas nulemia, kokios srities gydytojai ateityje jie bus. Šiais metais į VU priimti 222 gydytojai rezidentai, kurie savo veiklą įvairiose Lietuvos ligoninėse, rezidentūros bazėse pradės jau nuo rugsėjo pradžios.
Pirmu numeriu VU rezidentūros studijas rinkosi 302 stojantieji
Priimtųjų skaičius išlieka bemaž stabilus jau kelerius metus. Pradiniame etape VU buvo skirtos tik 204 rezidentūros vietos, jos akimirksniu užsipildė, mat pirmu numeriu VU rezidentūros studijas rinkosi net 302 stojantieji. 2020 m. liepos 16 d. Sveikatos apsaugos ministerijoje vykusiame Valstybės užsakymo komiteto posėdyje paaiškėjus, kad Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) liko laisvų vietų, atliktas perskirstymas. Įvykdžius reikiamus pokyčius VU buvo skirta papildomų vietų.
Kasmet vis didėja absolventų susidomėjimas rezidentūros studijomis VU. Nors LSMU kasmet skiriama daugiau rezidentūros vietų, daugelio medicinos absolventų akys krypsta į sostinę. Šiemet į rezidentūros studijas VU priimta pusė šimto absolventų, baigusių studijas Kaune.
VU Medicinos fakulteto Studijų skyriaus vadovė Jekaterina Bortkevič papasakojo, kad priėmimas į rezidentūros studijas vyksta pagal VU Senato patvirtintas priėmimo taisykles. „Pagal patvirtintas balų skaičiavimo formules yra sudaromos konkursinės eilės. Konkursinį balą sudaro keli svarbūs dedamieji: bendras studijų pažymių vidurkis, baigiamojo egzamino balas, atskiroms rezidentūrų programoms skaičiuojami profilinių dalykų vidurkiai. Svarbu tai, kad kandidatai gali gauti papildomų balų už studijų metu vykdytą mokslinę veiklą. Jei stojant į konkrečią rezidentūros studijų programą numatytas motyvacijos vertinimas, didelę įtaką galutiniam rezultatui turi šis įvertinimas.“ J. Bortkevič teigimu, motyvacijos vertinimas ir papildomas balas už mokslinę veiklą yra itin svarbūs, tad ruoštis rezidentūrai patariama bent jau nuo vientisųjų studijų vidurio. „Pastebime, kad rezidentūros studijose beveik nėra „nubyrėjimo“. Tai, be abejo, nuoseklaus pasiruošimo ir apgalvoto pasirinkimo rezultatas.“
Pandemija padidino susidomėjimą infekcinių ligų programa
Anot VU Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekano profesoriaus dr. Vytauto Kasiulevičiaus, populiariausių programų penketuke įsitvirtinusios jau ilgametės lyderės: dermatovenerologijos, radiologijos, kardiologijos, kraujagyslių chirurgijos, psichiatrijos programos. „Dermatovenerologijos ir radiologijos programų populiarumas susijęs su sparčiai modernėjančiomis diagnostikos galimybėmis šiose srityse, diegiamomis skaitmeninėmis technologijomis ir galimybe dirbti privačiame sektoriuje, kur aukštesni atlyginimai. Kardiologijos ir kraujagyslių chirurgijos specialybės populiarios jau labai seniai, kadangi labai stipri profesoriaus Aleksandro Laucevičiaus suburta Vilniaus mokykla, tad čia darniai dirba net kelių sričių specialistai. Psichiatrijos populiarumas išaugo pastaraisiais metais, kadangi šiuo metu trūksta minėtos specialybės gydytojų, o šiam klausimui didelį dėmesį skiria Sveikatos apsaugos ministerija“, – pasakoja prodekanas.
Pasak prof. V. Kasiulevičiaus, jau kelerius metus mažiau dėmesio sulaukia darbo medicinos ir teismo medicinos programos, nes darbas teismo medicinos srityje reikalauja gero psichologinio pasirengimo ir emocinės ištvermės. Nėra lengva rinktis profesiją, kurioje tiek daug iššūkių. O darbo medicinos specialybei būtina aiški vieta sveikatos sistemoje.
Pandemijos laikotarpiu daug dėmesio sulaukė infekcinių ligų gydytojų darbas. Didesnis susidomėjimas infekcinių ligų programa, anot prof. V. Kasiulevičiaus, buvo jaučiamas ir priėmimo metu. Šiemet buvo skirtos net 3 vietos ir į kiekvieną pretendavo po du kandidatus.
Rezidentūra domina ir užsieniečius
Lietuvoje vykstančios rezidentūros studijos atitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo nuostatas, todėl rezidentūros studijomis labai domisi trečiųjų šalių (Pakistano, Indijos, Irako, Libano, Azerbaidžano ir t. t.) piliečiai. Kasmet VU Medicinos fakulteto Studijų skyrius sulaukia besidominčiųjų galimybe studijuoti Lietuvoje užklausų. Vis dėltoi, pasak prof. V. Kasiulevičiaus, rezidentūros studijos vyksta lietuvių kalba, todėl pirmiausia užsienio piliečiai informuojami, kad privalo mokėti lietuvių kalbą ne žemesniu nei B1 lygiu ir turėti Lietuvoje galiojančią medicinos gydytojo arba gydytojo odontologo licenciją. Į rezidentūros studijas VU 2020 m. priimti 5 užsienio piliečiai. Iš viso 2018–2020 m. rezidentūros studijas baigė 6 užsienio piliečiai, beveik visi liko dirbti Lietuvoje.
Šiuo metu VU Medicinos fakultete yra beveik 850 rezidentų, kurie mokosi ir dirba įvairiose rezidentūros bazėse, bet vis dar turi studento statusą. Kiekvienas iš jų turi nueiti įdomų, bet ilgą ir sunkų kelią iki akimirkos, kai bus garbingai pavadintas gydytoju. Tik pabaigus rezidentūros studijas, išlaikius baigiamąjį egzaminą ir gavus rezidentūros baigimo pažymėjimą Akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba (VASPVT) suteikia gydytojo specialisto, šeimos gydytojo ar gydytojo odontologo specialisto licenciją.
VU siūlomos 63 rezidentūros studijų programos (iš jų 57 medicinos krypties ir 6 odontologijos krypties). Rezidentūros studijos, priklausomai nuo rezidentūros programos, trunka nuo 3 iki 6 metų.
