Vilniaus miesto savivaldybės taryba svarstys, ar keisti trijų mokyklų, kuriose mokoma tautinių mažumų kalbomis, statusą, leidžiant joms tapti ilgosiomis gimnazijomis.
Savivaldybės taryba svarstys siūlymus pakeisti anksčiau jau patvirtintą bendrojo ugdymo įstaigų pertvarkos planą ir leisti Aleksandro Puškino, Adomo Mickevičiaus ir Simono Konarskio mokykloms suteikti ilgųjų gimnazijų statusą – tai leis joms turėti 1-12 klases.
Vilniaus A.Puškino mokyklai, kur mokoma rusų kalba, sostinės socialdemokratai siūlo leisti persitvarkyti į ilgąją gimnaziją su humanistinės kultūros meninės veiklos samprata. Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) šį statusą siūlo suteikti ir lenkų kalba moksleivius mokančioms S.Konarskio mokyklai bei A.Mickevičiaus gimnazijai – jos atitinkamai įgytų novatoriško verslumo ugdymo ir ekologijos bei aplinkos technologijų ugdymo pakraipas.
Jei Vilniaus politikai klausimams pritars, sprendimą dėl mokyklų akreditacijos dar turės priimti Švietimo ir mokslo ministerija.
A.Puškino mokykloje šiuo metu mokosi 740 moksleivių, S.Konarskio – 262 (planuojama, jog po pertvarkos bus 452), A.Mickevičiaus – 556 moksleiviai (planuojama, kad bus 628)
Meras Remigijus Šimašius pritaria siūlymams dėl A.Mickevičiaus ir S.Konarskio ilgųjų gimnazijų, sakydamas, kad sprendimams jas reorganizuoti nepasiruošta, taip pat yra „nepalankus tarptautinis kontekstas“, būtų pažeisti teisėti kai kurių moksleivių interesai.
Kaip skelbė LRT televizija, apie A.Puškino bei A.Mickevičiaus mokyklas pastaruoju metu su Vilniaus savivaldybės vadovais kalbėjosi užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Jo padėjėja Seime dirba A.Puškino mokyklos direktorės Jelenos Žurovskos dukra Elžbieta Žurovska-Puodžiūnienė. Ministras sako, kad domėjosi mokyklos likimu tik dėl to, kad joje mokosi tautinių mažumų atstovai. Jis taip pat patvirtino, kad A.Mickevičiaus mokykla asmeniškai domėjosi ir Lenkijos užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis (Vitoldas Vaščikovskis).
Autorius: Ignas Jačauskas
