Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcija Vilniaus miesto taryboje kritikuoja miesto iniciatyvą didinti lietuvių kalbos pamokų tautinių mažumų mokyklose besimokantiems pradinukams.
Kaip teigiama penktadienį išplatintame frakcijos pareiškime, tautinėms mažumoms „toliau peršamas abejotinas, niekur kitur neprigijęs modelis“.
LLRA-KŠS frakcija pabrėžė, kad už švietimo politikos įgyvendinimą, strateginių tikslų formavimą, švietimo ir mokslo sistemos valdymo bei finansavimo taisyklių nustatymą atsakinga Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
„Tačiau Vilniuje susiklostė situacija, kai „viršus“ viską geriau žino ir bando nuspręsti už mus – sprendžia tie, kurie mūsų nepažįsta, bet vis tiek yra įsitikinę, kad žino, kaip mums geriau. Atrodo, kad tas „viršus“ stovi lyg dykumoje – atokiai nuo realybės“, – tvirtina Vilniaus tarybos lenkai.
Frakcija pasigenda tokiai reformai reikalingos materialinės bazės, parengtų mokytojų, metodinių pagrindų, vadovėlių, mokymo priemonių tautinių mažumų vaikams, kad lietuvių kalbos mokymas būtų patrauklus.
„Iš kur imsime mokytojus, jei vien pernai mokslo metų pradžioje Vilniuje trūko 500 pedagogų ir dalykų mokytojų? (…) Šiuo metu atsakymo į tai dar neturime“, – nurodė LLRA-KŠS.
Frakcija taip pat dvejoja, kad lietuvių kalba besimokančių moksleivių lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino rezultatų vidurkis yra aukštesnis nei tautinių mažumų mokyklų mokinių.
LLRA-KŠS teigimu, septynių Vilniaus miesto lenkų gimnazijų mokinių rezultatai lenkia Lietuvos brandos egzaminų vidurkį.
„Gerbiamieji, gana tyčiotis iš mūsų vaikų ir žeminti, nuolat bandant mus padaryti laimingais. Mūsų vaikai moka valstybinę kalbą, gerai išlaiko egzaminus, taip pat nori ir geba mokytis kitų kalbų ir dalykų. Mūsų jaunimas yra motyvuotas ir įgyja išsilavinimą Lietuvoje bei užsienyje. Gana nuolat kalbėti, kad tautinių mokyklų vaikai yra lyg antrarūšiai“, – pabrėžė frakcija.
„Mes nenorime dalyvauti (Vytauto – BNS) Mitalo politiniuose žaidimuose ir politinės konkurencijos varžytuvėse su konservatorių lyderiu (Laurynu – BNS) Kasčiūnu ar dabartine politine ŠMSM (Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos – BNS) valdžia. Esame konstruktyviai nusiteikę, derinant sprendimus visuose lygiuose, vardan mūsų vaikų ateities“, – teigiama LLRA-KŠS pareiškime.
Be to, jame pabrėžiama, kad lenkų bendruomenė yra kategoriškai nusiteikusi prieš gimtosios kalbos pamokų mažinimą.
Kaip skelbė BNS, kovo pradžioje Švietimo ministerija buvo pateikusi siūlymą tautinių mažumų mokyklose leisti mažinti kai kurių dalykų pamokų skaičių pradinukams, kad susidarytų daugiau pamokų valstybinei lietuvių kalbai mokyti, tačiau šios idėjos atsisakyta.
Tokį pareiškimą Vilniaus tarybos LLRA-KŠS frakcija išplatino po to, kai Vilniaus savivaldybė šią savaitę paskelbė nuo kitų mokslo metų tautinių mažumų mokykloms iškėlusi tikslą pradinukams įvesti ne mažiau nei šešias savaitines valandas, skirtas lietuvių kalbai ugdyti.
Pasak savivaldybės, pokyčiai inicijuoti atsižvelgus į 2020–2024 metų Vilniaus moksleivių valstybinių brandos egzaminų rezultatų duomenis.
Sostinės vicemeras Vytautas Mitalas teigė, kad šiuo klausimu konsultuotasi su tautinių mažumų mokyklų vadovais, kuriems savivaldybė yra pasiruošusi suteikti reikiamą pagalbą. V. Mitalas taip pat pabrėžė, kad kai kuriose tautinių mažumų mokyklose lietuvių kalbos ugdymas imtas stiprinti nesulaukus savivaldybės sprendimo.
Šiuo metu Švietimo ministerija yra kreipusis į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) su prašymu pakeisti higienos normas ir leisti pradinių klasių mokiniams organizuoti daugiau pamokų, o šios būtų skirtos lietuvių kalbos ugdymui.
Švietimo ministerija siūlo didžiausią galimą pamokų skaičių pradinių klasių mokiniams padidinti nuo 30 iki 31–32. Pasak ministerijos, jei SAM pakeistų higienos normą, papildomų pamokų galėtų būti pridedama nuo 2026–2027 mokslo metų.
