Švietimas

Jėzuitų gimnazijos moksleiviai įsteigė mokyklai fondą

Du moksleiviai Vilniaus jėzuitų gimnazijoje inicijavo neliečiamo kapitalo fondo įsteigimą, kuriame per nepilnus metus jau sukaupta 120 tūkst. eurų.

Per artimiausius ketverius metus tikimasi jame surinkti milijoną eurų.

Įkurti gimnazijoje fondą, kurio lėšomis būtų finansuojami kursai mokytojams ar finansuojamas gabių vaikų mokslas, idėja kilo dvyliktokui Justinui Balbieriui, jis su draugu, idėją palaikiusiu Radvilu Pelaniu, tapo pirmaisiais investuotojais į fondą. 

 

„Sugalvojome tokį projektą gimnazijai, kurį ir patys išmanytume. Kiek pasidomėjome, niekas Europos gimnazijose to nedaro“, – BNS pasakojo J. Balbieris, ketinantis studijuoti finansus.

„Idėja kilo panaršius internete, temomis finansai ir švietimas anglų kalba. Iškilo Harvardo fondas, paskaitėme idėją. Įdomus dalykas. Pagalvojome, kad galime kažką pritaikyti ir pamatėme, kad tai projektas, kurį galima padaryti. Gimnazijos administracija sutiko“, – pasakojo dvyliktokas.

Panašų neliečiamo kapitalo fondą turi ir Vilniaus universitetas. Moksleiviams įvairiais kilusiais klausimais pagelbėjo jo vadovas Justinas Noreika.

 

Savo idėją apie neliečiamo kapitalo fondą moksleiviai pristatė gimnazijos bendruomenei, mokinių tėvams, kreipėsi į įmones, organizacijas. Didžiausia investicija, kurios vaikinai sulaukė į fondą, – 20 tūkst. eurų.

„Dabar fonde yra 124 tūkst. eurų, per nepilnai vienus metus“, – sakė J. Balbieris.

„Mūsų tikslas – per artimiausius ketverius metus pasiekti milijoną eurų“, – planais dalijosi gimnazistas.

 

Fondas oficialiai įregistruotas šių metų vasario 2 dieną. Iki tol lėšos pagal susitarimą buvo pervedamos į gimnazijos sąskaitą. 

Anot gimnazisto, ketinimus fondo lėšas investuoti pristabdė karas Ukrainoje ir rinkos svyravimai. Kaip toliau elgtis su lėšomis, spręs jau suformuota fondo valdyba.

„Žmonės, kurie paaukoja didžiausias sumas, gauna teisę valdyti fondą. Turime 13 dalininkų“, – teigė J. Balbieris.

 

„Šiomis lėšomis norime padėti gimnazijai remti švietimą, mokinius, mokytojus, inovacijų vystymą. Kaip mokykla turime gerus reitingus, bendruomenė rimta. Narius nebuvo sudėtinga motyvuoti“, – sakė gimnazistas. 

Anot J. Balbierio, jauni mokytojai nemotyvuoti dirbti pedagoginį darbą dėl mažo atlyginimo. Iš šio fondo būtų apmokami kursai jų kvalifikacijai kelti.

„Turime viziją, kad mokytojo profesija būtų prestižinė, kad mokytojas galėtų ramiai gyventi ir leisti sau tobulėti“, – teigė pašnekovas. 

 

Mokslai Vilniaus jėzuitų gimnazijoje per metus kainuoja 1200 eurų. Gabiems moksleiviams, kurie neturi galimybių mokėti už mokslus, išlaidos būtų padengiamos iš šio fondo.

Iš fondo ketinama investuoti ir į inovacijas gimnazijoje – technologijas, medijų centrą.

Pasak Vilniaus jėzuitų gimnazijos direktorės Editos Šicaitės, fondo investavimo valdymo grąža yra ilgalaikė ir tvari priemonė padėti ir gimnazijai augti, ir auginti Lietuvos kūrėjų kartas.

„Gimnazistų idėja steigti neliečiamojo kapitalo fondą patvirtina jėzuitų ugdymo principo „Mąstyk globaliai, veik lokaliai“ gyvastį ne tik šiandienos, bet ir rytdienos pasaulyje“, – sako vadovė. 

Anot jos, fondo tikslas – investuoti į gimnazijos bendruomenę ir rytojaus inovacijas –  atveria galimybes pasirūpinti ir gabiausiais gimnazijos mokiniais bei mokytojais, ir socialiai remtinais gimnazistais.

„Kitas siekinys – auginti bendruomenę: skatinti jaunų mokytojų trauką į Vilniaus jėzuitų gimnaziją, sudaryti praktines galimybes visiems mokytojams įgyti naujų kompetencijų, finansuoti antro ir/ar trečio mokomojo dalyko studijas“, – teigė direktorė.

Į neliečiamo kapitalo fondus įneštos lėšos yra investuojamos, o institucijos reikmėms naudojamos iš investicinės grąžos gautos pajamos.

Didžiausią tokį fondą turi Harvardo universitetas. Jis, aukštosios mokyklos skelbiamais duomenimis, praėjusių metų viduryje siekė 53,2 mlrd. dolerių (apie 48 mlrd. eurų).

Autorė Jurgita Andriejauskaitė

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
9 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
2 Komentarai
naujausius
seniausius labiausi vertinti
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Aldona

Kodėl mokiniai neturi savo laikraštėlio? Mokiniams svarbu ne pinigai, o kūryba, jų mintys, samprotavimai, pastangos dalyvaujant mokyklos renginyje. Pasigendama vaikų meninės kūrybos, dvasinio brandumo.

Gallija

Jeigu neturi, tai gal todėl kad nenori? Fondas reikalauja daugiau kūrybos, negu laikraštėlis, tai su kūryba ir savirealizacija pas juos viskas tvarkoje

Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button