Švietimas

Šiemet besimokančiųjų skaičius mokymo įstaigose padidėjo 0,3 proc.

Vilnius, balandžio 28 d. (ELTA). 2021–2022 mokslo metų pradžioje šalies mokymo įstaigose mokėsi ir studijavo 460,3 tūkst. mokinių ir studentų, arba beveik kas šeštas Lietuvos gyventojas. Besimokančiųjų skaičius mokymo įstaigose, palyginti su 2020–2021 mokslo metais, padidėjo 1,5 tūkst., arba 0,3 proc., skelbia Statistikos departamentas

2021 m. rudenį į bendrojo ugdymo mokyklas naujai priimta 28,8 tūkst. pirmokų – 0,9 tūkst. (3,4 proc.) daugiau nei 2020 m. Iš viso 2021–2022 mokslo metų pradžioje pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas buvo ugdoma 330,2 tūkst. mokinių.

Pernai pagrindinio išsilavinimo pažymėjimus gavo 24,8 tūkst. mokinių (2020 m. – 25,3 tūkst.), brandos atestatus – 19,9 tūkst. abiturientų (2020 m. – 23,9 tūkst.). Daugiau kaip du ketvirtadaliai bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų (86,6 proc.) tais pačiais metais tęsė mokslus šalies mokymo įstaigose: 35,5 proc. – universitetuose, 40,3 proc. – kolegijose, 10,8 proc. – profesinio mokymo įstaigose.

 

2021–2022 mokslo metų pradžioje bendrojo ugdymo mokyklose dirbo 27,4 tūkst. mokytojų ir mokyklos vadovų, arba 0,5 tūkst. ( 2 proc.) mažiau nei 2020–2021 mokslo metais.

Statistikos departamento duomenimis, 2021–2022 mokslo metų pradžioje profesinio mokymo įstaigose pagal pirminio profesinio mokymo programas mokėsi 26,7 tūkst. mokinių. Kartu su profesija įgyti vidurinį išsilavinimą siekė 13,9 tūkst., arba daugiau kaip pusė (52,3 proc.) mokinių. Pernai profesinio mokymo įstaigas baigė ir profesinę kvalifikaciją įgijo 9,6 tūkst. mokinių, iš jų 3,7 tūkst. absolventų kartu su profesija gavo brandos atestatus.

Šalies aukštosiose mokyklose studijuoja 53,4 proc. 20–24 metų amžiaus jaunimo. 2021–2022 mokslo metų pradžioje aukštosiose mokyklose studijavo 103,4 tūkst. studentų, iš jų universitetuose – 71,6 tūkst., kolegijose – 31,8 tūkst. Palyginti su praėjusiais 2020–2021 mokslo metais, studentų universitetuose sumažėjo 329 asmenimis (0,5 proc.), kolegijose – 0,6 tūkst. (1,8 proc.). Nevalstybinėse aukštosiose mokyklose studijavo 12,8 tūkst., arba 12,4 proc. visų studentų.

 

2021 m. į kolegijas ir universitetų pirmos pakopos studijas buvo priimta 21,7 tūkst. studentų – 1,8 tūkst., arba 7,8 proc. mažiau nei 2020 m.

Pernai aukštosios mokyklos parengė daugiau kaip 24 tūkst. aukštojo mokslo specialistų. Kolegijose profesinio bakalauro laipsnis suteiktas 7,4 tūkst. absolventų, universitetuose 8,5 tūkst. studentų suteiktas bakalauro, 6,5 tūkst. – magistro, 335 – mokslo ar meno daktaro laipsnis, 792 absolventai, baigę profesines studijas, įgijo profesinę kvalifikaciją (419 baigė rezidentūrą, 373 – pedagogines studijas). Daugiausia, pasak Statistikos departamento, parengta verslo, administravimo ir teisės specialistų (5,2 tūkst.), sveikatos priežiūros ir socialinės gerovės (4,5 tūkst.), inžinerijos, gamybos ir statybos (3,9 tūkst.) specialistų.

2021–2022 mokslo metų pradžioje šalies universitetuose visą studijų programą studijavo 7,9 tūkst. užsienio piliečių, tai sudarė 11 proc. visų universitetų studentų. Kolegijose visą studijų programą studijavo 954 studentai užsieniečiai. Penktadalis (21 proc.) universitetuose ir kolegijose studijuojančių užsieniečių yra Europos Sąjungos šalių piliečiai, 35 proc. studentų studijuoti atvyko iš Azijos, 29 proc. – iš kitų Europos šalių.

 
Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
3 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button