Kiekvienais metais vis daugiau moksleivių mokslo metus pradeda ne valstybinėse, bet privačiose mokyklose. Tėvai savo vaikus į jas leisti nusprendžia dėl daugelio priežasčių, bet pagrindinis motyvas įprastai yra tikėjimas, kad privačiose mokyklose vaikai gaus geresnes galimybes mokytis, augti ir atskleisti savo turimus talentus. Tačiau tam reikalingos ne tik pažangios mokymo metodologijos ir geri specialistai, bet ir tinkamos patalpos, o jų, kaip pastebi nekilnojamojo turto specialistai, bent jau sostinėje rasti – vis sunkiau.
Svarbu tinkamos patalpos ir lokacija
Nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Solid Real Advisors“ partneris Aurimas Astramskas sako, kad pastaraisiais metais Vilniuje buvo galima stebėti pakankamai aktyvią privačių mokyklų plėtrą, tačiau augant lietuvių pragyvenimo lygiui ir reikalavimams išsilavinimui, tokių įstaigų paklausa taip pat didėja.
„Tėvai nori, kad mokykla ne tik suteiktų kokybiško ir šiuolaikiško ugdymo galimybes, bet ir būtų patogioje vietoje – pavyzdžiui, pakeliui į kurio nors iš tėvų darbą. Dėl to vietos įsikurti ieškančios ugdymo įstaigos paprastai pirmiausia žvalgosi į patalpas centrinėse miesto dalyse. Tai dera ir su miesto teritorijų planuotojų siekiais tankinti miestą, o ne plėsti jo ribas“, – sako A. Astramskas.
Jo teigimu, vertinant valstybinių ir privačių mokyklų plėtrą, galima pastebėti tendenciją, kad pirmosios planuojamos arčiau namų, daugiabučių kvartaluose, o privačios ima labiau taikytis prie tėvų poreikių, todėl dažniausiai keliasi arčiau centro, kur didesnė biurų koncentracija. Tėvams aktualu, kad vaikų mokykla būtų pakeliui, važiuojant į darbą ir iš jo. Tokiu atveju sutaupoma gerokai laiko, kuris kasmet augant transporto spūstims, vis labiau skaičiuojamas.
Kita vertus, anot A. Astramsko, yra ir tokių privačių mokyklų, kurios kaip tik siekia atsitraukti į ramesnes, arčiau gamtos esančias vietas. Pavyzdžiui, „Karalienės Mortos“ mokykla, kuri keliasi iš centro, nes esamose patalpose trūksta erdvių, kur vaikai galėtų saugiai leisti laiką lauke, būtų galimybė įsirengti vidinį kiemą, arba „Diemedžio“ ugdymo centras, persikėlęs į Pavilnį. Pasak pašnekovo, atsiranda suvokimas, kad mokyklai vien tam tikro ploto patalpų nepakanka – labai svarbi ir supanti aplinka.
Nekilnojamojo turto ekspertas pažymi, kad konkurencijai didėjant privačios mokyklos savo patalpoms ir infrastruktūrai turės skirti vis daugiau dėmesio.
„Mokykloms labai svarbu turėti galimybę įsirengti jaukų vidinį kiemą. Didelis pranašumas – moderni sporto salė ir aktyvaus laisvalaikio infrastruktūra. Reikšmingi gali būti net ir tokie aspektai kaip pastato orientacija pasaulio šalių atžvilgiu – nuo to gali priklausyti, ar patalpose netrūks šviesos, ar jose bus jauku. Gali reikėti ir valgyklos ar maisto ruošimo vietos. Tokius kriterijus atitinka tikrai ne visos rinkoje siūlomos patalpos, o tos, kurios atitinka, yra ypač paklausios“, – sako A. Astramskas.
Nemažai neišnaudotų galimybių mokyklų ar vaikų darželių įrengimui „Solid Real Advisors“ atstovas mato miesto centre. Jei būtų tinkamai atlikta pastatų konversija, miesto centras galėtų pasipildyti keliomis kokybiškomis patalpomis ugdymo įstaigoms įrengti.
Mokymo lygis džiugina, bet infrastruktūros trūksta
Aštuonerių ir penkiolikos metų amžiaus vaikus į privačią „Vilnius International School“ mokyklą leidžianti vilnietė Saulė pasakoja, kad pagrindinis motyvas savo vaikų švietimui rinktis ne valstybinę mokyklą buvo neigiamos asmeninės patirtys iš savo pačios mokymosi metų ir noras vaikams suteikti kokybiškesnį švietimą bei stiprius anglų kalbos įgūdžius.
„Siekėme suteikti savo vaikams emocine ir psichologine prasme gerą mokymosi aplinką ir ugdyti juos pagal tokius mokymo metodus, kurie yra orientuoti į mąstymą, asmeninių savybių ugdymą, praktinį žinių pritaikomumą visuomenėje, o ne sausų faktų įsiminimą. Manau, kad privačios mokyklos suteikia galimybę rinktis tokius metodus ir geba sukurti palankią terpę jaunam žmogui augti ir tobulėti“, – sako dviejų vaikų mama.
Pašnekovė pripažįsta, kad, nors privačios mokyklos gali pasiūlyti šiuolaikiškus mokymosi metodus, didelį dėmesį vaiko tobulėjimui, valstybinėms ugdymo įstaigoms jos vis dar neretai nusileidžia savo infrastruktūra.
„Daugeliu atveju valstybinės mokyklos turi erdvesnes patalpas su sporto salėmis, stadionais ir žaidimų aikštelėmis lauke. To dažnai negali pasiūlyti mažesnės privačios mokyklos. Vis tik mūsų vaikų lankoma mokykla plečiasi ir ieško galimybių užtikrinti kuo geresnę infrastruktūrą. Šiems aspektams skiriamas tikrai didelis dėmesys“, – sako Saulė.
Dėmesys ne plėtrai, o kokybei
Du vaikų privačius darželius bei pradinio ir pagrindinio ugdymo mokyklą valdančios įstaigos „Saulės gojus“ direktorė Laima Sirutienė sutinka, kad vienas iš pagrindinių iššūkių, norint atidaryti privačią ugdymo įstaigą, yra tinkamų patalpų radimas.
„Vos viena kita iš privačių ugdymo įstaigų gali sau leisti pasistatyti naujas patalpas, dauguma įsikuria nuomojamose. O rasti tokias patalpas, kurios būtų tinkamos vaikų ugdymui, atitiktų visus reikalavimus, nėra lengva. Šiuo atžvilgiu šiandien situacija – ypač sostinėje – turbūt yra dar sudėtingesnė nei tuomet, kai atidarinėjome savo darželius ir mokyklą. Net ir radus tinkamas patalpas reikia didžiulių investicijų į jų įrengimą ir priežiūrą. Vis tik, mano manymu, norint suteikti vaikams aukštos kokybės ugdymą, daug svarbiau suburti stiprią ir viziją turinčią bendraminčių komandą. Tuomet lengviau išsprendžiami ir praktiniai klausimai – juk galima naudotis daugybe už mokyklos sienų esančių miesto edukacinių, sportinių ir poilsio erdvių“, – sako L. Sirutienė.
Ji tikina, kad, nepaisant augančio privataus ugdymo paslaugų poreikio, daugiau „Saulės gojaus“ mokyklų atidarinėti neketinama – visą dėmesį ir energiją norima sutelkti į esamos mokyklos ir dviejų darželių puoselėjimą bei aukštos ugdymo kokybės užtikrinimą.
„Stipriname ir auginame tą produktą kurį esame sukūrę. Šiemet tapome pirmąja imersijos metodu dirbančia dvikalbe mokykla. Be lietuvių kalbos joje lygiagrečiai mokoma ir angliškai. O du dvikalbius darželius skirtingose vietose turime todėl, kad norime suteikti tėveliams galimybę rinktis. Vienas iš darželių yra užmiestyje – jis skirtas ramesnį gyvenimo būdą, buvimą arčiau gamtos vertinančioms šeimoms. Kitas kartu su mokykla įsikūręs Vilniaus centre, ir yra patogesnis gyvenantiems miesto ritmu“, – sako L. Sirutienė.
Ji išskiria keletą privačių mokyklų populiarėjimo priežasčių. Visų pirma, jos manymu, tai lemia tėvų noras savo vaikams suteikti geresnes mokymosi ir augimo galimybes bei geresnė patirtis.
„Taip pat svarbus ir ekonominis faktorius – vis daugiau lietuvių turi finansines galimybes leisti savo vaikus į privačias ugdymo įstaigas. Galiausiai – visuomenei vis labiau rūpi švietimo kokybė, žmonėms yra prieinama daugiau informacijos apie pažangesnius ugdymo metodus, kitokios patirties atsivežama iš užsienio“, – sako L. Sirutienė.
