Trečiadienį Vilniaus universiteto (VU) Taryba vienbalsiai patvirtino rektoriaus prof. Artūro Žukausko pristatytą 2018 m. universiteto veiklos ataskaitą.
2018 m. VU augo stojančiųjų tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio šalių skaičius, universitetui teko beveik 65 proc. ES struktūrinės paramos lėšų, skirtų Lietuvos aukštojo mokslo sektoriui, 20 proc. didėjo pajamos iš mokslo ir studijų veiklų, kilo akademinių darbuotojų atlyginimai, stiprėjo pozicijos nacionaliniame universitetų reitinge, augo matomumas šalies žiniasklaidoje.
Mokslo kokybę įvertino ekspertai
Praėjusiais metais augo tiek kiekybiniai, tiek kokybiniai mokslinės veiklos rezultatų rodikliai.
Šiuo metu VU sukuriama daugiau kaip trečdalis Lietuvos mokslo produkcijos, o VU mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kokybę pernai labai gerai įvertino tarptautinė išorinių ekspertų grupė. Aukščiausio tarptautinio lygio buvo pripažintos istorijos, biologijos ir biochemijos mokslo kryptys – jos buvo įvertintos geriausiais balais pagal visus kriterijus (mokslo kokybė, ekonominis-socialinis poveikis ir veiklos perspektyvumas). Aukščiausiais balais už mokslo kokybę įvertintos 6 mokslo kryptys. Aukšto lygio tyrimai, užsienio ekspertų vertinimu, vykdomi dar 20 mokslo krypčių.
Ne tik pernai, bet ir per pastaruosius ketverius metus stabiliai didėjo universiteto mokslininkų publikacijų skaičius. Nuo 2015 m. jis augo net 30 proc.
„Pagal „Web of Science“ duomenų bazės, kur yra indeksuojami visos Lietuvos ir VU mokslininkų su užsienio bendradarbiais parašyti straipsniai, rodiklius VU mokslininkai lenkia Lietuvos mokslininkų vidurkį ir užima lyderių pozicijas pagal publikacijų su užsienio bendraautoriais skaičių“, – teigė VU rektorius prof. A. Žukauskas.
VU mokslininkų darbai šiemet pelnė prestižinius tarptautinius ir nacionalinius apdovanojimus. VU Gyvybės mokslų centro vyriausiajam mokslo darbuotojui dr. Virginijui Šikšniui už CRISPR-Cas9 atradimą buvo įteikta Kavli premija, dar aštuoni VU mokslininkai tapo Lietuvos mokslo premijos laureatais. Už aukščiausio lygio mokslo ir studijų pasiekimus šešiems VU mokslininkams pernai buvo suteikta išskirtinio profesoriaus kategorija.
Stojančiųjų skaičius vėl didėjo
Nepaisant šalies abiturientų ir stojančiųjų į aukštąsias mokyklas skaičiaus mažėjimo, stojančiųjų į VU skaičius pastaruosius dvejus metus augo. Pavyzdžiui, pernai universitetas į bakalauro studijas priėmė daugiau kaip 4 tūkstančius pirmakursių. Tokiu skaičiumi paskutinį kartą buvo galima pasigirti tik 2012 m.
„Prieš kelerius metus universitetas padidino savo dalį stojančiųjų rinkoje nuo 27 proc. iki 34 proc., o pernai pirmą kartą priėmė daugiau kaip trečdalį stojančiųjų nuo visų stojančiųjų į Lietuvos universitetus. Paradoksalu, tačiau tiek, kiek procentų mažėjo abiturientų Lietuvoje, tokia dalimi augo priimtųjų į VU“, – rezultatais džiaugėsi rektorius.
2018 m. VU plėtė ir savo siūlomų studijų programų pasiūlą – įregistruotos, teigiamai įvertintos ir akredituotos 6 naujos studijų programos. Be to, buvo padėtas solidus pamatas mokytojų ugdymo plėtrai universitete. Atliepiant nacionalinį švietimo prioritetą – mokytojų rengimą ir jų kompetencijų stiprinimą – VU buvo sukurtas nacionalinis pedagogų rengimo centras.
Universitete įsibėgėjo dėstytojų edukacinių kompetencijų ugdymo projektas, kurio tikslas – stiprinti dėstymo kokybę ir sukurti paskatų sistemą dėstytojams nuolat tobulinti savo didaktinius ir pedagoginius gebėjimus. Per praėjusius metus mokymus baigė daugiau kaip 200 VU dėstytojų.
Įsijungė į Europos universitetų aljansą
VU yra vienintelis Lietuvos universitetas, instituciniu lygmeniu reitinguojamas prestižiniuose pasauliniuose reitinguose „QS World University Rankings“, „Times Higher Education“, ARWU (Šanchajaus) ir „New York Times“.
Praėjusiais metais VU atliko milžinišką darbą ir kartu su kitais šešiais Europos universitetais pateikė paraišką Europos aukšto lygio universitetų aljansui ARQUS sukurti. Tai yra nauja ir viena svarbiausių tarptautiškumo plėtros iniciatyvų.
Be to, 2018 m. VU tapo Europos molekulinės biologijos laboratorijos nariu, prisijungė prie Europos aukšto našumo skaičiavimų iniciatyvos („European High Performance Computing Initiative“ – EuroHPC), dalyvavo steigiant CERN Baltijos grupę, su kitais universitetais iš 12 valstybių tapo tarptautinio STEAM (Science, Technologies, Engineering, Mathematics) ugdymo konsorciumo nariais.
Lietuvos universitetų reitinge 2018 m. VU penktą kartą iš eilės buvo paskelbtas lyderiu, jo rodikliai geriausi 29 bakalauro ir 34 magistrantūros studijų kryptyse. Augo ir VU užimama Lietuvos studijų rinkos bei komunikacijos dalis, pasiekti aukščiausi komunikacijos efektyvumo rodikliai.
Kilo akademinio personalo algos
2018 m. pradžioje buvo parengta ir patvirtinta naujoji VU darbuotojų darbo užmokesčio tvarka, pradėta neakademinių darbuotojų darbo užmokesčio sistemos reforma, tobulinamos vadovų kompetencijos, įkurtas VU profesorių emeritų klubas.
VU pirmą kartą pradėta aktyviai įgyvendinti lygių galimybių politika, imtasi prevencinių ir šviečiamųjų veiksmų prieš seksualinį priekabiavimą ir savižudybes.
Gavus specialią papildomą dotaciją iš valstybės biudžeto akademinių darbuotojų darbo užmokesčiui didinti ir sutelkus vidinius finansinius resursus, visų VU akademinių darbuotojų tarnybiniai atlyginimai buvo padidinti iki 20 proc. (o per praėjusius 2 metus kilo net 40 proc.).
VU praturtės nauju padaliniu
Lietuvoje pernai buvo priimtas sprendimas Šiaulių universitetą (ŠU) prijungti prie VU. Universitete buvo sudarytos dvi darbo grupės ŠU integracijos procesams numatyti ir integracijos dokumentams parengti. Grupes sudarė abiejų universitetų vadovybės ir padalinių atstovai.
„Seimo Švietimo ir mokslo komitetui yra pateiktas ŠU prijungimo prie VU projektas. Jei Seimas jam pritars, tai nuo liepos 1 d. ŠU taps VU regioniniu padaliniu“, – sakė VU rektorius.
Planuojama, kad ŠU padalinys bus vienas pagrindinių pedagogų rengimo centrų šalia mokytojų rengimo Vilniaus universitete ir Kaune.
Su visa 2018 m. VU veiklos ataskaita galima susipažinti čia.
