Švietimas

Medicinos istorijos muziejui įteikta unikali dovana

Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Medicinos istorijos muziejus sulaukė reikšmingos dovanos – VU muziejaus direktorius, medicinos istorikas, filantropas, Amerikos lietuvis dr. Ramūnas Kondratas padovanojo XX a. pradžios ofortą – Zofijos Stankievič atliktą grafikos darbą, vaizduojantį Šv. Jonų bažnyčią, su Vilniaus Stepono Batoro universiteto histologijos profesoriaus Jurgio Stanislovo Aleksandrovičiaus paliktu įrašu.

Šį meno kūrinį dr. R. Kondratas įsigijo LIX Vilniaus aukcione. Ant jo pasporto galima matyti lenkų ir lotynų kalbomis įrašytą prof. J. S. Aleksandrovičiaus palinkėjimą tuometinei studentei Juzefai Aukštukaitei-Vitkovskai medicinos studijų baigimo proga.

„Džiaugiuosi galėdamas prisidėti prie unikalios Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto istorijos paveldo išsaugojimo. Šiame originaliame meno kūrinyje įamžintas iki 1926 m. datuojamas J. S. Aleksandrovičiaus palinkėjimas mus nukelia į tuos laikus, kai buvo išleista pirmoji tuometinio Medicinos fakulteto laida, ir pasakoja apie gilias akademines tradicijas bei vertybes Vilniaus (tuometiniame Stepono Batoro) universitete“, – teigia dr. R. Kondratas.

 

Prof. J. S. Aleksandrovičius buvo J. Aukštukaitės doktorantūros vadovas. Įdomu tai, kad pats paveikslas ir palinkėjimas yra ir oficiali, ir labai nuoširdi asmeninė profesoriaus dovana. Šv. Jonų bažnyčią vaizduojančio grafikos darbo autorė – profesoriaus teta, garsi grafikė Zofija Stankievičiuvna. Paveikslo siužetas tiesiogiai siejamas su Vilniaus Stepono Batoro universiteto Medicinos fakulteto Histologijos katedra, 1921 m. veikusia Pilies gatvės patalpose, šalia Šv. Jonų bažnyčios.

VU Medicinos fakultete medicinos istoriją dėstantis dr. Aistis Žalnora, surinkęs daug su šiuo paveikslu susijusios informacijos, teigia, kad Jurgis Stanislovas Aleksandrovičius (Aleksandrowicz, 1886–1970) gimė 1886 m. rugpjūčio 2 d. Stočkėse Petrovske, jo tėvas, Bronislovas Aleksandravičius, buvo miškininkas. Šio mokslininko sąsajos su Vilniaus kraštu ir istorine Lietuva buvo itin glaudžios – tikėtina, kad meilę gamtai mokslininkas paveldėjo iš senelio Jurgio Aleksos, vėliau pasivadinusio Aleksandrovičiumi (1819–1894), kuris 1831 m. dalyvavo Lenkijos ir Lietuvos sukilime prieš caro valdžią, o vėliau atsidėjo mokslinei karjerai – tapo žymiu botaniku.

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
3 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

 

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button